Prezidentas G. Nausėda Berlyne atidarė saugumo konferenciją ir pabrėžė, kad karo sugrįžimo į Europą bei autoritarinių valstybių pastangų griauti tarptautinę tvarką akivaizdoje vienybės pamoka tapo ypač svarbi.
Kreipdamasis į konferencijos dalyvius, šalies vadovas priminė, kad Berlyno sienos griūtis ir Baltijos kelias parodė vieningų bei ryžtingų visuomenių galią kovojant už laisvę. Prezidentūra pranešė, jog G. Nausėda kalbą pradėjo išreikšdamas garbę atidaryti konferenciją Berlyne – mieste, užimančiame ypatingą vietą Europos istorijoje.
Lietuvos vadovas akcentavo, kad Rusijos karas prieš Ukrainą yra ne tik žiaurus išpuolis prieš nepriklausomą valstybę, bet ir smūgis pamatiniams tarptautinės tvarkos principams. Jo teigimu, agresyvi ir revizionistinė Rusijos politika savaime nesustos – ją gali sustabdyti tik sąjungininkų vienybė, ryžtas ir pajėgumai.
D. Matulionis apie gynybos biudžetą: 5 proc. BVP – minimali suma, bet pasispaudus įmanoma judėti į priekį
G. Nausėda pasveikino V. Adamkų: vedėte atgimusią valstybę įsitvirtinimo Vakarų bendrijoje keliu
Pasak prezidento, Vakarų atsakas į Rusijos agresiją turi apimti tris kryptis. Sąjungininkai privalo didinti karinę, finansinę ir politinę paramą Ukrainai, stiprinti gynybos bendradarbiavimą bei sparčiai plėsti Europos gynybos pramonės pajėgumus. Taip pat būtina didinti spaudimą Rusijai ir asmenims bei organizacijoms, padedantiems jos karo mašinai.
G. Nausėda teigė, kad tik vienu metu įgyvendindami visus šiuos uždavinius sąjungininkai galės sustiprinti Ukrainą, kolektyvinį saugumą ir užkirsti kelią karo eskalacijai Europoje.
Kalbėdamas apie priešišką Rusijos veiklą, prezidentas išskyrė oro erdvės pažeidimus, kibernetines atakas, sabotažą, kritinės infrastruktūros trikdymą, dezinformaciją ir kitas operacijas. Jis paragino iš naujo įvertinti ir pačią „hibridinių grėsmių“ sąvoką.
Šalies vadovas kėlė klausimą, ar šis terminas netapo patogiu eufemizmu, leidžiančiu išvengti aiškaus įvardijimo, su kuo susiduriama. G. Nausėda pabrėžė, kad kai kurios pastarojo meto atakos pagal savo pobūdį yra kinetinės.
Prezidentas taip pat pabrėžė, kad tvirtas transatlantinis ryšys išlieka kolektyvinio saugumo pagrindu. Didesnė Europos atsakomybė už savo gynybą, jo teigimu, turi ne silpninti, o stiprinti NATO.
Atidarymo kalboje G. Nausėda išskyrė strateginę Lietuvos ir Vokietijos partnerystę. Jis akcentavo Vokietijos sprendimo Lietuvoje dislokuoti 45-ąją šarvuotąją brigadą svarbą ir augantį abiejų šalių bendradarbiavimą gynybos pramonės srityje.
Vokietija, pasak prezidento, tapo svarbiausia Lietuvos partnere šioje srityje. Lietuvoje jau statoma „Rheinmetall“ artilerijos amunicijos gamykla, o kartu su KNDS pradėtas bendras „Leopard“ tankų surinkimo, priežiūros ir remonto projektas.
Kalbėdamas apie artėjantį Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai 2027 m. pirmąjį pusmetį, G. Nausėda nurodė pagrindinius šalies prioritetus: saugumą ir gynybą, vidaus saugumą, ES plėtrą bei konkurencingumą.
Lietuva taip pat sieks užtikrinti ilgalaikę ir tvarią paramą Ukrainos saugumui bei gynybai, stiprinti Europos gynybinę parengtį, įskaitant „Eastern Flank Watch“ iniciatyvą ir karinį mobilumą.
Kaip skelbė ELTA, prezidentas antradienį ir trečiadienį su oficialiu vizitu lankysis Berlyne ir Diuseldorfe.