Naujas tyrimas rodo, kad storosios ir tiesiosios žarnos vėžio rizikai gali būti svarbu ne tik tai, kiek produktas yra perdirbtas, bet ir kokios sudedamosios dalys jį sudaro, skelbia „eatingwell“.
Žurnale „PLOS Medicine“ paskelbtoje analizėje nenustatyta, kad bendras itin perdirbto maisto vartojimas būtų susijęs su didesne storosios ir tiesiosios žarnos vėžio rizika. Vis dėlto atskirų produktų grupių vertinimas atskleidė kitokį vaizdą: itin perdirbti viso grūdo bei pieno produktai buvo siejami su mažesne rizika, o itin perdirbta mėsa – su didesne.
Tyrėjai išnagrinėjo 461 682 suaugusiųjų iš JAV duomenis, sukauptus vykdant NIH-AARP mitybos ir sveikatos tyrimą. Tyrimo pradžioje, 1995 arba 1996 metais, dalyviai buvo 50–71 metų amžiaus ir nesirgo vėžiu.
Dalyviai užpildė 124 punktų maisto vartojimo dažnumo klausimyną. Kiekvienas produktas vėliau buvo priskirtas kategorijai pagal „Nova“ sistemą, kuri maistą klasifikuoja pagal jo perdirbimo laipsnį. Vidutiniškai itin perdirbtas maistas sudarė 43 proc. per dieną suvartojamų kalorijų.
Žmonės buvo stebimi iki 2018 metų, vidutinė stebėjimo trukmė siekė 18,8 metų. Per šį laiką storosios ir tiesiosios žarnos vėžys diagnozuotas 10 075 dalyviams.
Vertindami rezultatus mokslininkai atsižvelgė į amžių, lytį, rasę ir etninę kilmę, išsilavinimą, fizinį aktyvumą, rūkymą bei alkoholio vartojimą.
Skirtingos produktų grupės – skirtingos sąsajos
Žmonių, kurie valgė daugiausia itin perdirbto maisto, vėžio rizika nebuvo didesnė nei tų, kurie tokių produktų vartojo mažiausiai. Tačiau atskirų grupių analizė parodė reikšmingų skirtumų.
Viso grūdo produktai. Kiekviena papildoma per dieną suvalgyta itin perdirbtų viso grūdo produktų porcija, pavyzdžiui, duonos ar pusryčių dribsnių, buvo susijusi su 13 proc. mažesne storosios ir tiesiosios žarnos vėžio rizika. Mažesnė rizika taip pat sieta su didesniu skaidulų vartojimu.
Pieno produktai. Papildoma per dieną suvartojama pieno produktų porcija buvo susijusi su 25 proc. mažesne vėžio rizika, kai produktai buvo itin perdirbti, ir 10 proc. mažesne rizika, kai jie priklausė kitoms perdirbimo kategorijoms.
Mėsa. Kiekviena papildoma itin perdirbtos mėsos porcija per dieną buvo siejama su 8 proc. didesne vėžio rizika. Mėsą iš kitų šaltinių vartojusių žmonių rizika buvo 4 proc. didesnė. Didesnė rizika taip pat nustatyta vartojant perdirbtus mėsos ir žuvies gaminius, pagamintus iš susmulkintos ir vėl suformuotos žaliavos.
Porcijų skaičius buvo apskaičiuojamas 1 000 suvartotų kilokalorijų. Tyrimo dalyvių mityboje apie 83 proc. viso grūdo produktų ir 74 proc. perdirbtos mėsos buvo gaunama iš itin perdirbtų produktų. Todėl tai pačiai kategorijai priklausę produktai galėjo būti siejami ir su teigiamu, ir su neigiamu poveikiu, o šios sąsajos iš dalies galėjo viena kitą kompensuoti.
Didesnė vėžio rizika taip pat buvo susijusi su prastesne bendra mitybos kokybe, nepaisant to, kiek itin perdirbto maisto žmonės valgė.
Rezultatus reikia vertinti atsargiai
Kadangi tai buvo stebėjimo tyrimas, jo išvados neįrodo priežastinio ryšio. Be to, dalyvių mityba vertinta tik vieną kartą, naudojant klausimyną, kuris nebuvo specialiai sukurtas produktų perdirbimo laipsniui nustatyti.
Tyrimo dalyviai buvo vyresnio amžiaus ir daugiausia baltaodžiai, todėl išvados nebūtinai pritaikomos jaunesnėms ar įvairesnėms gyventojų grupėms. Autoriai taip pat pabrėžė, kad atskirų maisto grupių analizė buvo tiriamojo pobūdžio. Maisto priedų poveikis tyrime nebuvo vertinamas.
Pasak tyrimo autorių, rezultatai atitinka rekomendacijas, skirtas storosios ir tiesiosios žarnos vėžio rizikai mažinti: į mitybą įtraukti daugiau viso grūdo produktų, skaidulų ir pieno produktų, o perdirbtos mėsos vartoti mažiau.
Ką galima keisti kasdienėje mityboje?
- Rinkitės viso grūdo produktus. Duonoje ir pusryčių dribsniuose pirmoji sudedamoji dalis turėtų būti viso grūdo produktas, pavyzdžiui, avižos ar rudieji ryžiai.
- Įtraukite pieno produktų. Paprasti pasirinkimai gali būti pienas ir jogurtas. Tyrime didesnis kalcio vartojimas buvo siejamas su mažesne storosios ir tiesiosios žarnos vėžio rizika, tačiau neaišku, ar tokį pat poveikį turi kalcis iš nepieninių šaltinių. Nevartojant pieno produktų, dėl tinkamų alternatyvų rekomenduojama pasitarti su dietologu.
- Mažinkite perdirbtos mėsos kiekį. Šaltuosius mėsos gaminius, dešreles ar šoninę galima keisti pupelėmis, lęšiais, tofu arba nuo ankstesnio valgymo likusia kepta vištiena.
Daugiau nei 460 tūkst. suaugusiųjų duomenų analizė neparodė ryšio tarp bendro itin perdirbto maisto vartojimo ir storosios bei tiesiosios žarnos vėžio rizikos. Tačiau tam tikros perdirbtų produktų grupės buvo siejamos su skirtingomis sąsajomis: viso grūdo ir pieno produktai – su mažesne, o itin perdirbta mėsa – su didesne rizika.
Pagrindinė tyrimo žinia nėra raginimas valgyti daugiau itin perdirbto maisto. Svarbiausia įvertinti, kokie produktai sudaro kasdienę mitybą: rinktis daugiau viso grūdo bei pieno produktų ir mažinti perdirbtos mėsos vartojimą.