Lietuvos technologinis pasirengimas įvertintas 62,5 balo iš 100, tačiau bendras rezultatas slepia ryškius skirtumus. Kibernetinio saugumo ir informacinio atsparumo dimensija surinko 71 balą, talentų ir ateities kompetencijų – 64,6, o inovacijų ir mokslo komercializacijos potencialas įvertintas vos 52 balais. Tarp stipriausios ir silpniausios sričių susidarė 19 balų skirtumas.
Pilotinį „Lietuvos Tech Parengtis 2026“ indeksą portalo „Lrytas“ konferencijoje „Saugumo kodas“ pristatė VILNIUS TECH Dinamiškosios vadybos instituto direktorė prof. dr. Indrė Lapinskaitė.
Pristatymo metu ji kėlė klausimą, ar Lietuva pasirengusi technologinei ateičiai. Pasak profesorės, daugelis į šį klausimą veikiausiai atsakytų „nežinau“. Ji pati taip pat neturėjo aiškaus atsakymo, kol kartu su komanda nepradėjo kurti indekso, analizuoti duomenų ir ieškoti konkretaus įvertinimo.
Indekso kūrėjai nustatė, kad šalies technologinės parengties negalima nustatyti pagal vieną ar kelis rodiklius. Tam nepakanka nei mokslo finansavimo apimties, nei startuolių skaičiaus, nei kibernetinio saugumo rezultatų. Todėl pasirengimas vertintas kaip trijų tarpusavyje susijusių dimensijų visuma.
Viena jų – talentai, reikalingi technologijoms kurti, diegti ir pritaikyti. Antroji apima valstybės gebėjimą skaitmeninėje ir technologinėje aplinkoje veikti saugiai bei išlikti atspariai. Trečioji susijusi su komercializacija – gebėjimu žinias ir technologijas paversti produktais bei ekonomine verte.
Indeksą sudaro 45 rodikliai: kiekvienai dimensijai priskirta po 15. Jie atrinkti vadovaujantis pažangumo, prisitaikymo ir toliaregiškumo principais, siekiant įvertinti dabartinę situaciją, gebėjimą reaguoti į pokyčius ir ateities potencialą.
Rodiklius vertino 40 skirtingų sričių ekspertų. Aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų atstovai sudarė 35 proc. vertintojų, viešojo sektoriaus bei asociacijų ir inovacijų ekosistemos atstovai – po 25 proc., o verslo atstovai – 15 procentų.
Ekspertai atskirai vertino kiekvieno rodiklio svarbą konkrečioje dimensijoje ir nustatė aukšto pasirengimo ribą. Vėliau trijų subindeksų rezultatai buvo sujungti į bendrą Lietuvos technologinės parengties indeksą.
Gautas 62,5 balo rezultatas nustebino ir pačius indekso kūrėjus. Vis dėlto I. Lapinskaitė pabrėžė, kad šis skaičius nėra pažymys Lietuvai. Tai – pradinis atskaitos taškas, leidžiantis ateityje stebėti technologinio pasirengimo pokyčius.
Indeksas nesukurtas tam, kad Lietuva būtų lyginama su kitomis valstybėmis ar įtraukiama į tarptautinį reitingą. Jo paskirtis – fiksuoti šalies būklę ir jos kaitą laikui bėgant. Todėl reikšmingas ne tik bendras rezultatas, bet ir skirtumas tarp atskirų dimensijų.
Silpniausia grandis – kelias nuo žinių iki rinkos
Talentų subindeksas surinko 64,6 balo. Ekspertai šioje srityje atkreipė dėmesį į nutrūkstančią technologinių talentų ugdymo grandinę, ypač jos pradžioje. I. Lapinskaitė perdavė vieno eksperto vertinimą, kad ankstyvasis STEM ugdymas tampa visos technologinės grandinės „butelio kakleliu“.
Tad pagrindinė šios dimensijos išvada – technologinei ateičiai reikalingų gebėjimų ugdymą reikia pradėti stiprinti dar mokykloje.
71 balą surinkęs kibernetinio saugumo ir informacinio atsparumo subindeksas buvo įvertintas geriausiai. Tačiau ekspertai pabrėžė, kad formalus pasirengimas ne visada reiškia tikrą atsparumą. Planų, priemonių ir procedūrų turėti neužtenka – svarbiausia, kaip jie veiktų susidūrus su realia grėsme. Tikras atsparumas, kaip teigė I. Lapinskaitė, atsiskleidžia praktikoje, o ne dokumentuose.
Mažiausiai – 52 balais – įvertinta komercializacijos sritis. Toks rezultatas taip pat nustebino indekso kūrėjus. Ekspertai nustatė didelį skirtumą tarp Lietuvos gebėjimo kurti žinias ir technologijas bei galimybių jas paversti produktais, eksportu ar investicijomis.
I. Lapinskaitė pabrėžė, kad vien naujų žinių kūrimo nepakanka – jas būtina paversti ekonomine verte. Ši dimensija ypač aiškiai parodė, kodėl technologinės parengties negalima vertinti atskiromis dalimis: sprendimai turi nueiti visą kelią nuo žinių ir technologijos iki rinkos.
Apibendrinus trijų subindeksų rezultatus, išskirtos trys strateginės kryptys. Lietuvai reikia nuosekliai ugdyti talentus, užtikrinti realų, o ne vien formalų pasirengimą ir trumpinti kelią nuo mokslo rezultatų iki rinką pasiekiančių produktų.
Profesorė pabrėžė, kad technologinis pasirengimas nėra atskirų priemonių suma. Tai visos grandinės gebėjimas veikti kartu. Nors indeksas kol kas yra pilotinis, jis jau leidžia nustatyti stipriausias ir silpniausias sistemos vietas bei ateityje stebėti šalies pažangą.
Tech Fondas žada dėmesį talentams ir kibernetiniam atsparumui
Po pristatymo Tech Fondo vadovė Jūratė Jurginytė kėlė klausimą, ką galima padaryti jau dabar, kad kitas Lietuvos technologinės parengties įvertinimas būtų geresnis.
Ji teigė, kad technologinį atsparumą lemia priimami sprendimai, ugdomi žmonės ir kompetencijos, į kurias investuojama. Tech Fondas savo veiklą sieja su trimis kryptimis: technologijų talentais, technologiniu atsparumu ir technologiniu proveržiu.
Pirmoji kryptis skirta profesionalams, reikalingiems technologijoms kurti ir pritaikyti. Antroji – tam, kad universitetuose sukurtos žinios taptų Lietuvos iššūkių sprendimais. Trečioji orientuota į tai, kad laboratorijose kuriamos inovacijos virstų rinką pasiekiančiais produktais.
Pirmasis konkretus fondo žingsnis bus žengtas kibernetinio saugumo srityje. J. Jurginytė sakė, kad kuriamas modelis, pagal kurį studentai kartu su akademiniais vadovais ir verslo mentoriais spręs realias organizacijų problemas.
Fondo vadovės teigimu, siekiant per artimiausius penkerius ar dešimt metų pakeisti indekso rezultatą, būtina veikti visose trijose srityse – stiprinti talentus, kibernetinį atsparumą ir technologinį proveržį.
Indekso pristatymo pabaigoje I. Lapinskaitė pabrėžė, kad svarbiausia ne tai, koks rezultatas pasiektas šiandien, o ar kitą kartą Lietuva bus pasirengusi geriau.