Insultas dažniausiai neįspėja iš anksto, todėl neįmanoma numatyti, kada jis ištiks žmogų. Vis dėlto atsiradus pirmiesiems simptomams kiekvienas turėtų juos atpažinti ir nedelsdamas skambinti telefonu 112.
RVUL Insulto centro vadovas doc. dr. A. Vilionskis pabrėžia, kad insulto požymiai gali būti keli arba pasireikšti vos vienas: sutrikusi kalba, veido asimetrija, vienos kūno pusės silpnumas ar tirpimas, pusiausvyros sutrikimas ir vienos akies regėjimo pablogėjimas. Pastebėjus bent vieną iš jų, pagalbos reikia kviesti iš karto, nelaukiant, kol atsiras daugiau simptomų.
Kalbos sutrikimas gali reikšti, kad žmogus nebesugeba aiškiai tarti žodžių arba apskritai nekalba. Jo galima paprašyti atsakyti į paprastus klausimus ar įvardyti gerai žinomus daiktus. Nusilpus ar nutirpus vienai kūno pusei, tampa sunku valdyti ranką ar koją, sumažėja jų jautrumas. Veido asimetriją dažnai išduoda nusileidęs vienas burnos kampas.
Norint įvertinti būklę, žmogaus galima paprašyti nusišypsoti ir pakelti abi rankas. Koordinacijos sutrikimą gali rodyti nestabili eisena ar sunkumas išlaikyti pusiausvyrą. Taip pat gali pablogėti vienos akies regėjimas arba susiaurėti regėjimo laukas.
Neurologas ragina šiuos požymius paaiškinti ir vaikams. Jie taip pat gali padėti artimam žmogui, jei šį ištinka insultas, ypač todėl, kad vidutinis insultą patyrusių pacientų amžius siekia apie 70 metų.
Ką daryti laukiant greitosios pagalbos?
Kol atvyksta greitoji medicinos pagalba, svarbiausia pasirūpinti žmogaus saugumu ir ramybe. Jei jis sąmoningas, reikėtų paguldyti taip, kad galva ir pečiai būtų pakelti aukščiau, atlaisvinti veržiančius drabužius ir užtikrinti laisvą kvėpavimą.
Žmogui negalima duoti nei valgyti, nei gerti, nes dėl galimo rijimo sutrikimo jis gali paspringti. Taip pat nereikėtų duoti vaistų. Būtina pasižymėti tikslų simptomų pradžios laiką ir jį pasakyti atvykusiems paramedikams.
Insulto ištiktas žmogus ne visada pats supranta, kas vyksta, gali nepastebėti simptomų ar jų nepripažinti. Kartais jis fiziškai nepajėgia paskambinti telefonu 112. Todėl aplinkinių dėmesingumas yra itin svarbus – neįprastai besielgiantis ar sunkiai kalbantis žmogus viešoje vietoje galėjo patirti insultą.
„Auksinis laikas“ skaičiuojamas nuo simptomų pradžios
Gydytojai neurologai, kalbėdami apie insultą, nuolat kartoja: „Laikas yra smegenys“. Specializuotas gydymas dažniausiai veiksmingiausias per 4,5–6 valandas nuo simptomų pradžios, tačiau kai kuriems pacientams jis gali būti taikomas ir iki 24 valandų.
Šis laikotarpis vadinamas „auksiniu laiku“. Kuo greičiau pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė išvengti sunkių ir negrįžtamų sveikatos pasekmių ar neįgalumo. Svarbu, kad laikas skaičiuojamas ne nuo pagalbos iškvietimo ar atvykimo į ligoninę, o nuo tada, kai prasidėjo simptomai. Todėl laukti, kol jie praeis, negalima – taip prarandamas laikas, per kurį būtų galima išsaugoti smegenų ląsteles.
Insulto metu kiekvieną minutę žūsta milijonai smegenų ląstelių. Gydymo rezultatams įtakos turi ne tik greitas pagalbos iškvietimas, bet ir sklandus skubiosios pagalbos, radiologijos, neurologijos bei kitų skyrių darbuotojų bendradarbiavimas. Todėl frazė „laikas yra smegenys“ neretai perfrazuojama į „komanda yra smegenys“.
RVUL Insulto centras trejus metus iš eilės pelnė aukščiausią, deimantinį, tarptautinį „ESO Angels Status“ įvertinimą. Jis skiriamas pagal 10 insulto gydymo kokybę apibūdinančių kriterijų, tarp jų – pagalbos suteikimo greitį, diagnostinių procedūrų apimtis ir tęstinio gydymo užtikrinimą.
Vertinamas ne vien Neurologijos su smegenų kraujotakos sutrikimais skyrius, bet visa įstaiga: Skubiosios pagalbos ir Radiologijos skyriai, jų personalas, radiologijos technologai, slaugytojai bei jų padėjėjai. 2012 m. RVUL buvo atlikta pirmoji sėkminga mechaninė trombektomija Lietuvoje. Šios procedūros metu per kraujagysles pasiekiamos smegenys ir pašalinamas kraujotaką užblokavęs trombas, todėl ji iš esmės pakeitė dalies sunkiu išeminiu insultu susirgusių pacientų gydymo galimybes.
Insulto riziką galima reikšmingai sumažinti
Insultą lemia tiek kontroliuojami, tiek nuo žmogaus nepriklausantys veiksniai. Pastariesiems priskiriamas amžius ir genetika. Nors rizika didėja senstant, insultas ištinka ne tik vyresnius žmones: kasmet RVUL Insulto centre gydomi 3–4 pacientai, kuriems nėra nė 30-ies metų.
Tarp koreguojamų rizikos veiksnių yra padidėjęs arterinis kraujospūdis, nesubalansuota mityba, per didelis kūno masės indeksas, aukštas gliukozės ar cholesterolio kiekis kraujyje, rūkymas, prieširdžių virpėjimas, nesaikingas alkoholio vartojimas ir nepakankamas fizinis aktyvumas. Riziką taip pat didina širdies ligos, cukrinis diabetas ir miego apnėja. Pasak doc. dr. A. Vilionskio, prevencinėmis priemonėmis galima išvengti 90 proc. insulto atvejų.
Siekiant sumažinti riziką, rekomenduojama kontroliuoti kraujospūdį, rinktis subalansuotą mitybą, mažinti druskos kiekį, stebėti cholesterolio ir cukraus rodiklius, visiškai atsisakyti rūkymo, o alkoholį vartoti labai saikingai.
Aktyvus gyvenimo būdas taip pat svarbus. PSO rekomenduoja vyresniems nei 65 metų žmonėms per savaitę skirti 50–300 minučių vidutinio intensyvumo fizinei veiklai ir bent du kartus atlikti raumenis stiprinančius pratimus. Prieširdžių virpėjimu sergantys žmonės turėtų pasitarti su gydytoju dėl antikoaguliantų – kraują skystinančių vaistų – vartojimo.