Antradienį Vokietijoje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu. Po pokalbio jis teigė dar kartą įsitikinęs, kad Vokietija ne tik turi galimybių, bet ir yra pasirengusi imtis Europos Sąjungai būtinos lyderystės.
Šalies vadovas išskyrė reikšmingą Berlyno paramą Ukrainai. Jo teigimu, Vokietija Kyjivui jau suteikė daugiau kaip 50 mlrd. eurų karinės pagalbos.
G. Nausėda pabrėžė, kad Vokietijos vaidmuo remiant Ukrainą yra itin didelis. Anot prezidento, Berlynas lyderystės imasi ir Europos Sąjungos mastu, nes šiandienos iššūkių kupiname pasaulyje būtinas aiškus požiūris į svarbiausius klausimus bei suprantamos veikimo taisyklės.
Prezidentas sakė, kad Lietuva išlieka viena artimiausių Vokietijos sąjungininkių. Jo teigimu, abi valstybės daugeliu svarbių tarptautinės politikos klausimų laikosi panašios pozicijos, taip pat panašiai vertina santykius su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.
Susitikime su kancleriu G. Nausėda pristatė ir Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai prioritetus. Prezidentas akcentavo, kad svarbiausias iš jų bus saugumas ir gynyba, nes nepakankamas pasirengimas bei pažeidžiamumas užgožtų kitus prioritetus.
Šalies vadovas taip pat pabrėžė, kad būsimoje ES daugiametėje finansinėje programoje būtina numatyti tinkamą finansavimą saugumui ir gynybai.
Pasak G. Nausėdos, Lietuva investicijomis į krašto apsaugą rodo pavyzdį kitoms NATO valstybėms ir siekia toliau plėsti bendradarbiavimą su Vokietija. Daugiausia dėmesio skiriama Vokietijos karių brigados dislokavimui Lietuvoje bei bendriems projektams karinės pramonės srityje.
Antradienį prezidentas taip pat susitiko su Vokietijos prezidentu Franku Walteriu Steinmeieriu. Šių pokalbių metu aptarti dvišaliai santykiai, bendradarbiavimas gynybos ir ekonomikos srityse, Europos saugumas bei parama Ukrainai.
Prezidentūra skelbia, kad G. Nausėda pabrėžė strateginę Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje reikšmę. Nuolatinį brigados dislokavimą jis įvardijo kaip istorinį abiejų valstybių partnerystės žingsnį, stiprinantį NATO rytinio flango gynybą ir atgrasymą.
Susitikime taip pat kalbėta apie Europos gynybinių pajėgumų stiprinimą, kritinės infrastruktūros apsaugą ir veiksmingą atsaką į hibridines grėsmes.
Be to, aptartas ilgalaikis ES finansavimas rytinio flango saugumui, įskaitant iniciatyvą „Eastern Flank Watch“, bendri gynybos pramonės projektai, ekonominiai ryšiai ir Lietuvos pasirengimas pirmininkauti ES Tarybai.