Pirmieji menopauzės ženklai kai kurioms moterims gali pasirodyti dar nesulaukus 40 metų. Nors šis natūralus biologinis procesas dažniausiai prasideda 45–55 metų amžiuje, jo pradžią neretai išduoda ne tik karščio bangos, bet ir kur kas mažiau atpažįstami pokyčiai.
„Eurovaistinės“ inicijuoto Nacionalinio savijautos indekso duomenimis, 45–54 metų moterys ypač daug dėmesio skiria sveikatai, o 55–64 metų respondenčių tarpe vyrauja su sveikata ir vaistais susiję klausimai. Viena aktualiausių temų šiame gyvenimo tarpsnyje – menopauzė, kurios simptomai vis dar kelia nemažai klausimų.
Gydytoja akušerė ginekologė I. Kravčenkienė aiškina, kad menopauzė nustatoma tuomet, kai menstruacijų nebūna 12 mėnesių iš eilės ir nėra kitų tai paaiškinančių priežasčių. Vidutiniškai ji prasideda apie 51-uosius metus, tačiau organizmo pokyčiai gali atsirasti gerokai anksčiau.
Keletą metų iki paskutinių menstruacijų trunka perimenopauzė – pereinamasis laikotarpis, kai svyruoja estrogenų ir progesterono kiekis, ciklas tampa nereguliarus, o kartu gali atsirasti įvairių fizinių ir emocinių negalavimų. Dažniausiai tai prasideda po 40 metų, tačiau dalis moterų pokyčius pajunta anksčiau.
Menopauzė veikia ne tik reprodukcinę sistemą. Hormonų svyravimai gali turėti reikšmės seksualinei sveikatai, kaulų būklei ir bendrai gyvenimo kokybei.
Užmaršumas nebūtinai reiškia demenciją
Vienas ne taip dažnai atpažįstamų perimenopauzės požymių – vadinamasis „smegenų rūkas“. Moterys gali pastebėti, kad dažniau pamiršta žodžius, sunkiau susikaupia ar nebegali taip lengvai atlikti kelių užduočių vienu metu.
Anot I. Kravčenkienės, tokie nusiskundimai pereinamuoju laikotarpiu yra gana dažni ir paprastai nerodo nei demencijos, nei negrįžtamo atminties prastėjimo. Tačiau gali padidėti emocinis jautrumas, dirglumas, nerimas, atsirasti nuotaikų svyravimų. Depresijos simptomų rizika taip pat išauga, ypač jei moteris anksčiau yra patyrusi emocinės sveikatos sunkumų.
Pokyčiai gali paliesti ir miegą. Vienoms moterims sunku užmigti, kitos dažnai nubunda naktį ar ryte jaučiasi neišsimiegojusios. Miego sutrikimų gali pasitaikyti ir tuomet, kai karščio bangos nėra ryškios.
Šiuo laikotarpiu taip pat gali varginti sąnarių ar raumenų skausmai, širdies plakimas, sausesnė oda ir didesnis riebalų kaupimasis pilvo srityje. Vis dėlto šių simptomų nereikėtų automatiškai sieti vien su menopauze – būtina įvertinti ir kitas galimas priežastis.
Intymūs simptomai dažnai lieka nutylėti
Mažėjant estrogenų kiekiui, gali atsirasti makšties sausumas, deginimas, skausmas lytinių santykių metu ar sumažėti seksualinis potraukis. Kai kurios moterys taip pat dažniau nori šlapintis arba susiduria su pasikartojančiomis šlapimo takų infekcijomis.
Šie požymiai gali būti menopauzės urogenitalinio sindromo dalis. Negydomi intymios sveikatos sutrikimai, kitaip nei kai kurie kiti pereinamojo laikotarpio simptomai, dažnai savaime nepraeina ir ilgainiui gali stiprėti. Todėl apie juos verta pasikalbėti su gydytoju.
Mažiau pastebimi negalavimai kartais labiausiai apsunkina kasdienybę. Nuolatinis nuovargis, nerimas, sunkumas susikaupti ar diskomfortas intymių santykių metu gali smarkiai paveikti savijautą, nors aplinkiniai šių pokyčių gali nepastebėti.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Specialistė ragina nelaukti, kol simptomai taps sunkiai pakeliami. Konsultacija rekomenduojama, jei sutrinka miegas, sumažėja darbingumas, vargina karščio bangos, nuotaikų svyravimai, makšties sausumas ar skausmingi lytiniai santykiai.
Išsitirti ypač svarbu, jei menstruacijos išnyksta iki 45 metų. Menstruacijoms nutrūkus nesulaukus 40-ies, būtina įvertinti galimą priešlaikinį kiaušidžių nepakankamumą. Į gydytoją taip pat reikia kreiptis dėl neįprastai gausaus, užsitęsusio ar tarp menstruacijų pasireiškiančio kraujavimo. Bet koks kraujavimas po menopauzės turi būti ištirtas.
Lengvesnius simptomus gali padėti kontroliuoti reguliarus fizinis aktyvumas, visavertė mityba, pakankamas miegas, streso mažinimas ir svorio kontrolė. Šie įpročiai ypač svarbūs širdies ir kraujagyslių, kaulų bei medžiagų apykaitos sveikatai, tačiau ne visuomet pakanka, kad varginantys simptomai sumažėtų.
Gydymo galimybės priklauso nuo simptomų
Hormonų terapija, pasak I. Kravčenkienės, yra veiksmingiausias būdas mažinti karščio bangas ir naktinį prakaitavimą. Daugeliui sveikų simptomus patiriančių moterų iki 60 metų arba toms, kurioms nuo menopauzės pradžios praėjo mažiau nei 10 metų, gydymo nauda gali būti didesnė už galimą riziką, jei nėra kontraindikacijų.
Vis dėlto hormonų terapija nėra universali priemonė nuo visų negalavimų ir neskiriama vien demencijos ar širdies bei kraujagyslių ligų profilaktikai. Esant makšties sausumui, deginimui ar skausmui lytinių santykių metu, gali būti taikomi vietiniai estrogenai. Miego ir emocinės savijautos sutrikimams palengvinti gali būti pasitelkiama menopauzei pritaikyta kognityvinė elgesio terapija.
Kasdieniai įpročiai taip pat gali padėti
„Eurovaistinės“ vaistininkė Toma Gečienė teigia, kad savijautą gali pagerinti ir paprasti įpročių pokyčiai. Karščio bangas ir gausesnį prakaitavimą patiriančioms moterims ji siūlo rinktis lengvus, orui pralaidžius natūralių audinių drabužius, o miegamajame palaikyti vėsesnę temperatūrą.
Patariama vengti aštraus maisto ir labai karštų gėrimų, galinčių paskatinti prakaitavimą, taip pat mažinti kofeino vartojimą arba jį gerti tik pirmoje dienos pusėje. Gausiau prakaituojant organizmas greičiau netenka mineralinių medžiagų, todėl galima apsvarstyti magnio papildų vartojimą. Karščio bangas ir naktinį prakaitavimą gali palengvinti fitoestrogenų turintys preparatai, pavyzdžiui, raudonųjų dobilų ekstraktas.
Makšties sausumui mažinti vaistinėse siūlomi drėkinamieji geliai, kremai ir ovulės, kurių sudėtyje dažnai būna hialurono ar pieno rūgšties. Prieš lytinius santykius rekomenduojami bekvapiai vandens pagrindo lubrikantai, o kasdienei higienai – švelnūs, menopauzės laikotarpiui tinkamo pH prausikliai. Taip pat svarbu pakankamai gerti – per dieną rekomenduojama suvartoti apie 1,5–2 litrus vandens.
Sutrikus miegui, verta laikytis pastovaus režimo ir bent valandą prieš miegą atsisakyti telefono, televizoriaus bei kompiuterio ekranų. Gali padėti šilta vonia, arbata, kvėpavimo pratimai, meditacija ar lengvas tempimas. Vakare patariama nepersivalgyti ir rinktis lengviau virškinamą maistą.
Reguliarus judėjimas, įskaitant jogą, pilatesą ar jėgos treniruotes, taip pat svarbus. Nuotaikų svyravimus, dirglumą ir nerimą gali švelninti fizinis aktyvumas bei subalansuota mityba. T. Gečienė rekomenduoja mažinti alkoholio ir kofeino, cukraus bei stipriai perdirbtų produktų vartojimą, kad būtų išvengta didelių gliukozės kiekio kraujyje svyravimų.
Kasdien 5–15 minučių skiriant meditacijai, gilaus kvėpavimo pratimams ar jogai, galima sumažinti nervingumą. Per parą patariama miegoti 7–9 valandas. Taip pat galima apsvarstyti magnio ar B grupės vitaminų vartojimą, tačiau užsitęsus ar stiprėjant emocinės savijautos sutrikimams reikėtų kreiptis į gydytoją.