Seimas atvėrė kelią platesniam pagalbiniam apvaisinimui: kas dar turės būti įteisinta?

Seimas po svarstymo pritarė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisoms. Už projektą balsavo 66 parlamentarai, 15 buvo prieš, o 7 susilaikė.

Jeigu pataisos būtų priimtos, pagalbinio apvaisinimo paslaugomis galėtų naudotis ne tik susituokusios ar partnerystę įregistravusios poros. Jos būtų prieinamos ir partnerystės neįregistravusiam vyrui bei moteriai, taip pat poroje nesančiai moteriai.

Pagalbinis apvaisinimas būtų taikomas tuomet, kai nevaisingumo neįmanoma išgydyti kitais būdais arba siekiama užkirsti kelią sunkios negalios ar gyvybei pavojingos ligos perdavimui vaikui. Kiekvienu atveju taip pat turėtų būti įvertintos medicininės kontraindikacijos.

Vienišoms moterims be nevaisingumo diagnozės kelias neuždegtas

Seimo Sveikatos reikalų komitetas nepritarė siūlymui pagalbinį apvaisinimą leisti vienišoms moterims, net jei joms nenustatyta nevaisingumo diagnozė ir jos už paslaugas mokėtų savo lėšomis.

Komitetas taip pat atmetė „aušriečio“ Karolio Neimanto pasiūlymą iš galimų pagalbinio apvaisinimo paslaugų gavėjų sąrašo išbraukti vienišas moteris. Liberalių parlamentarių Viktorijos Čmilytės-Nielsen ir Editos Rudelienės siūlymui suteikti tokioms moterims galimybę pasinaudoti paslaugomis nesant medicininių indikacijų taip pat nebuvo pritarta.

Pataisose numatytos ir vaisingumo išsaugojimo paslaugos

Įstatymo projektu siūloma nustatyti vaisingumo išsaugojimo paslaugų teikimo tvarką. Jomis galėtų pasinaudoti žmonės, kurių vaisingumui grėsmę kelia diagnozuotos ligos, sveikatos sutrikimai arba paskirtas gydymas. Tokia galimybė būtų numatyta ir nepilnamečiams.

Seimo Sveikatos reikalų komitetas anksčiau pritarė, kad lytinių ląstelių ir reprodukcinių audinių laikymo išlaidos vaisingumo išsaugojimo tikslais iš valstybės biudžeto būtų kompensuojamos nuo 2027 metų. Anksčiau buvo siūloma šią kompensavimo tvarką pradėti taikyti nuo 2029 metų.

Taip pat būtų reglamentuojamas embrionų saugojimas. Pagalbinio apvaisinimo metu sukurti gyvybingi embrionai, kurie neperkeliami į moters organizmą, turėtų būti laikomi ne trumpiau kaip dvejus metus nuo jų konservavimo dienos.

ELTA primena, kad spalio pradžioje Sveikatos reikalų komitetas pritarė naujai Pagalbinio apvaisinimo įstatymo redakcijai ir su ja susijusiems teisės aktų pakeitimams. Už patobulintą projektą tuomet balsavo šeši komiteto nariai, nė vienas nebalsavo prieš, o vienas susilaikė.

Keisti teisinį pagalbinio apvaisinimo reguliavimą imtasi po Konstitucinio Teismo nutarimo. Jame pripažinta, kad teisės gauti šias paslaugas suteikimas tik susituokusiems arba registruotą partnerystę sudariusiems asmenims prieštarauja Konstitucijai.

Galutinį sprendimą dėl pataisų Seimas priims įstatymo priėmimo stadijoje.

Naudojame slapukus siekdami suasmeninti turinį ir skelbimus, teikti socialinės žiniasklaidos funkcijas ir analizuoti srautą. Taip pat dalijamės informacija apie tai, kaip naudojatės mūsų svetaine su savo socialinės žiniasklaidos, reklamos ir analizės partneriais. View more
Sutinku
Nesutinku