Nyderlandų valdančioji koalicija atsidūrė ties skilimo riba po to, kai centristinė R. Jetteno partija D66 ir centro dešinieji Krikščionys demokratai susitarė su dviem centro kairiosiomis opozicinėmis partijomis dėl mokesčių paketo. Šis paketas yra viena svarbiausių metinio valstybės biudžeto dalių, todėl susitarimu siekta užsitikrinti jo patvirtinimą parlamente.
Tačiau koalicijos partnerė – dešinioji Liaudies partija už laisvę ir demokratiją (VVD) – susitarimą įvertino kaip žalingą Nyderlandams ir prieštaraujantį koalicijos sutarčiai, kurią trys partijos sudarė po kelias savaites trukusių derybų.
R. Jettenas dėl parlamente vykusių diskusijų apie mokestines priemones nedalyvavo Airijoje rengiamame Europos Sąjungos lyderių susitikime.
Susitarime – didesni mokesčiai turtingiesiems
D66, Krikščionių demokratų ir opozicinių centro kairiųjų partijų teigimu, susitarimas numato didesnius mokesčius turtingiesiems ir mažesnę mokestinę naštą mažas pajamas gaunantiems gyventojams. Partija PRO šią plano dalį pavadino „milijonierių mokesčiu“.
Po trečiadienio vakarą vykusio susitikimo VVD lyderė Dilan Yeşilgöz-Zegerius, einanti ir Nyderlandų gynybos ministrės pareigas, sakė, kad jos partija apie susitarimą sužinojo netikėtai. Pasak jos, koalicijos partneriai susitarė su opozicine partija.
D. Yeşilgöz-Zegerius susitarimą pavadino blogu pasiūlymu ir pabrėžė, kad jis nesuderinamas su koalicijos sutartimi. Ji taip pat įspėjo: jeigu kitos koalicijos partijos po ketvirtadienį parlamente vyksiančių diskusijų pritars šiam susitarimui, koalicijai esą reikės „esminio perkrovimo“.
VVD lyderė nepaaiškino, ką toks perkrovimas reikštų valdančiosios koalicijos ateičiai.
Krikščionių demokratų vadovas Henri Bontenbalis, prieš prasidedant diskusijoms kalbėdamas nacionaliniam transliuotojui NOS, teigė norintis, kad koalicija išliktų ir dirbtų visą ketverių metų kadenciją.
Vyriausybės žlugimo atveju lauktų nauji rinkimai
Jeigu vyriausybė žlugtų, tikėtina, kad kitais metais būtų surengti pirmalaikiai rinkimai. Tai būtų jau penktieji visuotiniai rinkimai politiškai susiskaldžiusiuose Nyderlanduose per mažiau nei dešimtmetį.
Dabartinė krizė primena aklavietę kaimyninėje Belgijoje. Ten ministras pirmininkas Bartas De Weveris, užsitęsus ginčams dėl šalies biudžeto, pateikė karaliui atsistatydinimo prašymą. Vis dėlto praėjusį penktadienį karalius Pilypas atsistatydinimo nepriėmė ir paragino B. De Weverio koaliciją grįžti prie derybų.
R. Jetteno vyriausybė nuo pat pradžių buvo laikoma rizikingu politiniu eksperimentu. Ji kontroliuoja tik 66 vietas iš 150 Nyderlandų parlamento žemųjų rūmų.
Vasarį prisaikdintas R. Jettenas tapo jauniausiu ir pirmuoju atvirai homoseksualiu Nyderlandų ministru pirmininku. Pernai spalio pabaigoje jis nedidele persvara laimėjo rinkimus: jo partija parlamente gavo tiek pat vietų, kiek antiislamiško įstatymų leidėjo Geerto Wilderso Laisvės partija, tačiau surinko šiek tiek daugiau balsų. Rinkimų rezultatą nulėmė paštu atsiųstų balsalapių skaičiavimas.
Pradėjęs eiti pareigas R. Jettenas žadėjo parlamente pradėti naują konsensuso politikos etapą po daugelį metų trukusių partijų tarpusavio konfliktų. Tačiau šių planų įgyvendinti iš esmės nepavyko: jo koalicija susiduria su vidiniais nesutarimais dėl savo politikos, o opozicinės partijos už paramą įstatymams kelia griežtus reikalavimus.
Galiausiai D66 ir Krikščionių demokratų susitarimas su centro kairiosiomis partijomis PRO ir „Volt“ dėl mokesčių paketo sukėlė VVD pasipiktinimą ir dar labiau padidino abejones dėl valdančiosios koalicijos ateities.