Siekiant užtikrinti ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą, būtina iš naujo įvertinti valstybės išlaidas, ieškoti būdų biudžeto lėšas naudoti efektyviau ir subalansuoti pajamas bei išlaidas, teigia finansų ministras T. Valys.
Pasak jo, papildomą įtampą valstybės finansams didina ir poreikis didinti gynybos finansavimą.
Viešbučių ir restoranų atstovė: ilgieji savaitgaliai nebeužtikrina didesnio skaičiaus klientų
VTEK prašo didinti jos biudžetą: kitaip reikės spręsti, kurių funkcijų atsisakyti
Kitų metų biudžetas užkliuvo saviems: komitetas projektui nepritarė
Finansų ministras nurodė, kad valstybei tuo pat metu tenka finansuoti didėjančius įsipareigojimus gyventojams ir skubiai stiprinti šalies gynybą. Dėl to biudžeto deficitas didėja, tačiau, jo teigimu, šių išlaidų negalima vertinti neatsižvelgiant į grėsmes, su kuriomis susiduria Lietuva.
T. Valys teigė, kad Finansų ministerija siūlys Vyriausybei pavesti ministerijoms įvertinti jų kuruojamų įstaigų tinklą ir vykdomas funkcijas. Taip pat būtų siekiama nustatyti neprioritetines veiklas bei atsisakyti perteklinio valstybės turto.
Ministerija ketina siūlyti peržiūrėti ir teisės aktus, kuriuose numatytas automatinis išlaidų indeksavimas arba jų susiejimas su makroekonominiais rodikliais.
Finansų ministerija taip pat priminė, kad valdančiosios koalicijos sudaryta darbo grupė vertina galimus mokestinius pakeitimus. Tarp svarstomų sričių – saldintų gėrimų, azartinių lošimų ir loterijų apmokestinimas.
Nepriklausomos fiskalinės institucijos funkcijas atliekanti VK prognozuoja, kad 2027 m. valdžios sektoriaus deficitas sieks 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tuo metu Finansų ministerijos parengtame biudžeto projekte numatytas 3,8 proc. BVP deficitas.
Ministerija aiškina, kad šie vertinimai skiriasi dėl skirtingų institucijų taikomų prielaidų. VK savo projekcijas rengia savarankiškai ir pasirenka, jos vertinimu, tinkamiausias prielaidas.
Kaip skelbė ELTA, VK penktadienį paskelbtoje išvadoje dėl 2027–2029 m. biudžeto projekto perspėjo, jog valdžios sektoriaus deficitas gali didėti sparčiau, nei numato Vyriausybė, ir 2029 m. priartėti prie 6 proc. BVP.
VK vertinimu, projekte neįtrauktos kai kurios tikėtinos išlaidos, o faktinės pajamos gali būti mažesnės, nei planuojama. Institucija taip pat nurodė, kad valstybės skola 2029 m. gali priartėti prie 60 proc. BVP ribos, o 2030 m. ją viršyti.
Auditoriai konstatavo, kad biudžeto projektas neatitinka fiskalinės drausmės taisyklių. Todėl Vyriausybė turėtų jį patikslinti arba pagrįsti nukrypimą nuo šių reikalavimų ir pateikti planą, kaip bus mažinamas deficitas.