Gripą sukelia oro lašeliniu būdu plintantis virusas. Užsikrėsti galima šalia esančiam sergančiajam čiaudint, kosint ar kalbant, taip pat liečiant bendrus daiktus ir paviršius, ant kurių pateko viruso dalelių.
Vaistininkė V. Bečelytė teigia, kad ant įvairių paviršių gripo virusas gali išlikti gyvybingas nuo 12 iki 48 valandų, o ant rankų – ilgiau nei kelias minutes.
Gripo simptomai dažniausiai prasideda staiga – nuo kelių valandų iki kelių dienų po užsikrėtimo. Iš pradžių gali varginti sloga ir gerklės perštėjimas, tačiau būklė greitai gali pablogėti: atsiranda kosulys, nosies užgulimas, akių, galvos, raumenų ir sąnarių skausmai, stiprus nuovargis, o kūno temperatūra gali pakilti iki 38 laipsnių ar daugiau. Kai kuriems žmonėms pasireiškia viduriavimas ar vėmimas.
Infekcija gali sukelti rimtų komplikacijų – ausies ar plaučių uždegimą, bronchitą, nervų sistemos ligas, smegenų dangalų uždegimą, o retais atvejais gali baigtis mirtimi.
„Camelia“ vaistininkė pabrėžia, kad patikimiausia apsauga nuo gripo yra vakcinacija, ir paaiškina svarbiausius su skiepais susijusius klausimus.
Kaip parenkama gripo vakcina?
Gripo virusai skirstomi į keturis tipus – A, B, C ir D. Žmogus gali užsikrėsti A, B ir C tipais. Kiekvienais metais stebima, kurie virusai labiausiai plinta pasaulyje, ir pagal tai gaminama naujo sezono vakcina.
V. Bečelytė nurodo, kad 2026/2027 metų gripo sezoną daugiausia cirkuliuoja A Missouri, A Darwin ir B Tokyo subtipai. Atsižvelgiant į juos, pagaminta ir šio sezono vakcina.
Dažniausiai naudojama inaktyvuota vakcina, kuria galima skiepytis nuo 6 mėnesių amžiaus. Ji gaminama iš laboratorijoje išaugintų, neaktyvių virusų, todėl jie negali daugintis ar sukelti infekcijos. Jei vakcinos sudėtis atitinka tuo metu plintantį gripo virusą, jos veiksmingumas siekia 70–90 proc. ar daugiau.
Šiuo metu nuo gripo galima skiepytis keturvalente arba trivalente vakcina.
Kada geriausia skiepytis?
Gripo vakcina rekomenduojama skiepytis kartą per sezoną, nes laikui bėgant antikūnų organizme mažėja, o kitą sezoną gali cirkuliuoti kitokie viruso tipai. Dėl to praėjusio sezono vakcina gali suteikti silpnesnę apsaugą.
Pasiskiepyti galima bet kuriuo metų laiku, tačiau, pasak vaistininkės, geriausia tai padaryti prieš prasidedant didžiausiam sergamumo pikui. Po vakcinacijos imunitetas susiformuoja maždaug per dvi savaites.
Net ir persirgus gripu skiepai išlieka svarbūs, nes tuo pačiu metu gali plisti keli viruso tipai, o pakartotinai užsikrėsti galima kitu tipu.
Kam vakcina ypač rekomenduojama?
Skiepytis itin svarbu žmonėms, sergantiems lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, įskaitant astmą ir LOPL, taip pat turintiems kepenų ar inkstų funkcijos sutrikimų, diabetą, nusilpusį imunitetą ar širdies ir kraujagyslių ligų.
Vakcina taip pat rekomenduojama vyresniems nei 65 metų žmonėms, vaikams nuo 6 mėnesių, mokyklinio amžiaus vaikams ir nėščiosioms. Šioms grupėms didesnė sunkesnės ligos eigos bei rimtų komplikacijų rizika.
Kokios reakcijos galimos po skiepo?
Dažniausiai po vakcinacijos dūrio vietoje gali mausti raumenį, atsirasti nestiprus paraudimas ar nedidelis patinimas. Vis dėlto nemaža dalis pacientų nejaučia jokių nepageidaujamų simptomų.
Kai kuriais atvejais trumpam gali pakilti temperatūra, pasireikšti nuovargis, raumenų skausmai ar šaltkrėtis. Šie pojūčiai gali priminti ligos pradžią, tačiau paprastai trunka ne ilgiau kaip parą.
Specialiai pasiruošti skiepui nereikia. Tačiau nerekomenduojama vakcinuotis jaučiant ūminės viršutinių kvėpavimo takų ligos simptomus. Prieš skiepą specialistui reikėtų pasakyti apie turimas ūmines ir lėtines ligas, vartojamus vaistus bei maisto papildus.
Po vakcinacijos parą patariama nesportuoti, nesilankyti pirtyje, baseine ar kitose vandens pramogose. Prausiantis duše reikėtų stengtis nesušlapinti dūrio vietos, taip pat parą nevartoti alkoholio. Skiepijimo vietos negalima kasyti, draskyti ar liesti nenusiplovus rankų.
Nuo sezoninio gripo galima pasiskiepyti gydymo įstaigose ir vaistinėse, turinčiose skiepų kabinetus.