Į įprastą gyvenimą sugrįžusi Vitalija ragina žmones neatidėlioti vizito pas gydytoją, jei organizmas siunčia neįprastus signalus. Nacionalinio vėžio centro abdominalinės chirurgijos gydytojas doc. dr. Augustinas Baušys taip pat pabrėžia, kad ankstyvas skrandžio vėžys neretai nesukelia jokių aiškių simptomų, todėl ilgiau trunkančių virškinimo sutrikimų ignoruoti nereikėtų.
Pirmuosius pokyčius Vitalija pastebėjo 2025 metų rudenį. Ji pradėjo greitai pajusti sotumą – tam pakakdavo vos lėkštės sriubos. Iš pradžių moteris manė, kad tai gali būti laikinas negalavimas, todėl bandė sau padėti pati.
Vitalija pasakoja vartojusi bičių pikį, nes atrodydavo, kad savijauta kuriam laikui pagerėja. Tačiau kitų metų vasarį prie nuolatinio sotumo jausmo prisidėjo ir skrandžio skausmai. Moteris jautė dieglius krūtinės srityje, bandė labiau stebėti mitybą, tačiau geriau netapo. Ji svarstė, galbūt suvalgė netinkamo maisto ar apsinuodijo. Paskutinį kartą skrandį Vitalija buvo tyrusi maždaug prieš 20 metų.
Atlikus tyrimus nustatyta Helicobacter pylori infekcija. Netrukus moteris pateko į Nacionalinį vėžio centrą, kur jai diagnozuotas II stadijos skrandžio vėžys.
Gydymas centre pradėtas greitai: Vitalijai atlikta operacija ir taikyta chemoterapija. Šiemet jai dar liko vienas chemoterapijos kursas.
Iki ligos moteris stengėsi gyventi sveikai – pati augino daržoves, gamino maistą ir nevartojo alkoholio. Vis dėlto kartais valgydavo rūkytą mėsą ir rūkė. Sužinojusi diagnozę, šio įpročio atsisakė.
Šiandien Vitalija džiaugiasi susigrąžinusi energiją. Ji dirba, sportuoja ir gyvena įprastai. Prieš diagnozę moterį nuolat lydėjo silpnumas bei nuovargis, atrodydavo, kad jėgų neužtenka net kasdieniams dalykams.
Savo patirtimi Vitalija dalijasi su pažįstamais ir ragina nedelsti. Ji mano, kad laiku kreiptis į medikus yra ypač svarbu, nes laukimas galėjo lemti ligos išplitimą.
Skrandžio vėžys Lietuvoje išlieka rimta problema
Doc. dr. Augustinas Baušys sako, kad skrandžio vėžys tebėra reikšminga sveikatos problema Lietuvoje ir pasaulyje. Pasaulyje tai vienas iš penkių dažniausių vėžio tipų, o Lietuvos sergamumo rodikliai yra vieni didžiausių Europoje.
Dideliu sergamumu išsiskiria visos trys Baltijos šalys ir Portugalija. Nors patikimų duomenų, ar liga Lietuvoje jaunėja, kol kas trūksta, kai kuriose šalyse tokia tendencija jau pastebima. Gydydami pacientus specialistai vis dažniau sutinka ir jaunesnių nei 50 metų žmonių.
Viena didžiausių problemų – daliai pacientų liga nustatoma tik IV stadijos, kai vėžys jau būna išplitęs į kitus organus. Tokiu atveju visiškai pasveikti tampa gerokai sunkiau.
Skrandžio vėžys pradeda vystytis tuomet, kai skrandžio gleivinės ląstelės pakinta, supiktybėja ir ima nekontroliuojamai daugintis. Tikslią ligos priežastį konkrečiam žmogui dažnai nustatyti sudėtinga, tačiau žinomi rizikos veiksniai.
Vienas svarbiausių – Helicobacter pylori bakterija. Ji sukelia lėtinį skrandžio uždegimą, kuris per dešimtmečius gali pereiti į ikivėžinius pakitimus ir vėžį. Išnaikinus infekciją skrandžio vėžio rizika reikšmingai sumažėja, ypač jei gydymas pradedamas dar neatsiradus negrįžtamiems gleivinės pokyčiams.
Dėl Helicobacter pylori išsitirti ypač rekomenduojama tiems, kurių artimi šeimos nariai sirgo skrandžio vėžiu, taip pat žmonėms, kuriuos vargina ilgalaikiai virškinimo sutrikimai arba kurie serga ar sirgo skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige. Didesnė rizika taip pat tenka žmonėms, kuriems nustatyta nepaaiškinama mažakraujystė, vitamino B12 stoka ar ikivėžiniai skrandžio gleivinės pakitimai.
Nustačius infekciją, gydyti rekomenduojama visus suaugusiuosius, net jei jie nejaučia jokių simptomų. Būtina išgerti visą paskirtą vaistų kursą, o vėliau patikrinti, ar bakterija išnaikinta. Kontrolinis tyrimas atliekamas ne anksčiau kaip po mėnesio.
Kiti rizikos veiksniai – rūkymas, gausus alkoholio vartojimas, didelis sūdyto, rūkyto ir perdirbto maisto kiekis bei nutukimas. Rizika didėja ir vyresniame amžiuje, o vyrai skrandžio vėžiu serga dažniau. Ją mažinti padeda rūkymo atsisakymas, saikingas alkoholio vartojimas, mažesnis druskos ir perdirbto maisto kiekis, pakankamas vaisių bei daržovių vartojimas, sveikas kūno svoris ir fizinis aktyvumas.
Greitas sotumas gali būti svarbus signalas
Vitalijos atvejis parodo, kad pirmieji skrandžio vėžio požymiai gali priminti įprastus virškinimo sutrikimus. Dėl to žmonės juos neretai priskiria netinkamam maistui, stresui ar trumpalaikiam negalavimui.
Ankstyvose stadijose liga dažnai nesukelia jokių simptomų. Jei požymių atsiranda, gali būti jaučiamas diskomfortas ar maudimas viršutinėje pilvo dalyje, rėmuo, raugėjimas, pilnumas pavalgius arba greitas sotumas net po nedidelio maisto kiekio. Taip pat gali sumažėti apetitas, pykinti.
Į gydytoją reikėtų kreiptis nedelsiant, jei neaišku, kodėl krinta svoris, kartojasi vėmimas, sunku ryti ar atrodo, kad maistas stringa. Pavojingi požymiai taip pat yra vėmimas krauju arba tamsiomis, kavos tirščius primenančiomis masėmis, juodos deguto spalvos išmatos, mažakraujystės sukeltas silpnumas, nuovargis, blyškumas ir pilve apčiuopiamas darinys.
Jeigu virškinimo sutrikimai tęsiasi ilgiau nei kelias savaites arba pirmą kartą atsiranda vyresniam nei 50 metų žmogui, vizito pas gydytoją atidėlioti nereikėtų.
Gastroskopija gali padėti ligą nustatyti anksčiau
Kadangi ankstyvas skrandžio vėžys dažnai neturi aiškių požymių, svarbūs tampa ne tik savijautos pokyčių stebėjimas, bet ir laiku atliekami tyrimai. Vienas pagrindinių – gastroskopija. Jos metu endoskopu apžiūrima stemplė, skrandis ir dvylikapirštė žarna, o prireikus paimama audinių mėginių.
Gastroskopija rekomenduojama žmonėms, kuriems pasireiškia pavojaus simptomai, taip pat vyresniems nei 50 metų asmenims, pirmą kartą pajutusiems virškinimo sutrikimų. Jei skrandžio vėžiu sirgo artimi šeimos nariai, tyrimą verta atlikti nuo 45 metų, net nejaučiant simptomų.
Esant ryškiems ikivėžiniams skrandžio gleivinės pakitimams, gastroskopiją rekomenduojama kartoti reguliariai, kas kelerius metus. Japonijoje ir Pietų Korėjoje, kur skrandžio vėžys ypač dažnas, nuo tam tikro amžiaus šis tyrimas atliekamas visiems gyventojams. Dėl to dalis navikų aptinkama labai anksti ir gali būti pašalinta endoskopiškai, neatliekant įprastos operacijos.
Lietuvoje nacionalinės skrandžio vėžio patikros programos kol kas nėra, nors šia liga sergama dažniau nei daugelyje Europos šalių. Todėl ankstyvai diagnostikai budrūs turėtų būti ir pacientai, ir šeimos gydytojai.
Gydymą parenka daugiadalykė specialistų komanda
Patvirtinus skrandžio vėžį, pirmiausia įvertinama ligos stadija, naviko savybės ir bendra paciento sveikatos būklė. Nacionaliniame vėžio centre gydymo planą sudaro daugiadalykė komanda, o gydymas šiandien retai apsiriboja vien operacija.
Dažniausiai taikoma chemoterapija prieš operaciją ir po jos, chirurginis gydymas, o kai kuriais atvejais – endoskopinės procedūros ar spindulinė terapija. Pacientą gydo pilvo chirurgai, onkologai chemoterapeutai ir radioterapeutai, gastroenterologai, endoskopuotojai, radiologai, patologai, anesteziologai reanimatologai, dietologai, reabilitacijos specialistai, kineziterapeutai, psichologai ir slaugytojai.
Prieš pasirenkant gydymą atliekama gastroskopija, krūtinės ląstos, pilvo bei dubens kompiuterinė tomografija. Prireikus pakartotinai įvertinami biopsijos mėginiai arba paimami nauji. Kai kuriems pacientams atliekama diagnostinė laparoskopija, padedanti nustatyti, ar navikas neišplitęs pilvo ertmėje.
Gydymas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į ligos stadiją, naviko savybes, gretutines ligas ir fizinę būklę. Labai ankstyvas navikas kartais pašalinamas endoskopiškai – be pjūvių pilve ir išsaugant skrandį. Kitais atvejais atliekamas dalinis arba visiškas skrandžio pašalinimas kartu su aplinkiniais limfmazgiais.
Dalį skrandžio stengiamasi išsaugoti, jei įmanoma užtikrinti pakankamą atstumą nuo naviko krašto. Tai dažniau įmanoma, kai navikas yra apatinėje skrandžio dalyje. Esant viršutinėje dalyje esančiam navikui arba jam išplitus po didelę skrandžio sienelės dalį, gali būti pašalinamas visas skrandis.
Navikui įaugus į gretimus organus, gali prireikti išplėstinės operacijos. Kartu su skrandžiu tuomet gali būti pašalinama dalis kasos, blužnis, kepenų ar storosios žarnos dalis, o navikui išplitus į stemplę – ir dalis jos.
Kai kurias operacijas galima atlikti minimaliai invaziniu būdu, per kelis nedidelius pjūvius. Onkologiniu požiūriu jos nėra prastesnės už atviras operacijas, o kai kurie pacientai po jų atsigauna greičiau. Vis dėlto skrandžio vėžio chirurgija išlieka sudėtinga, todėl svarbi gydytojų patirtis ir konkrečiam pacientui tinkamiausio metodo parinkimas.
Pasirengimas gydymui taip pat svarbus
Skrandžio vėžio gydymas nesibaigia operacija ar chemoterapija. Reikšmingą vaidmenį atlieka paciento pasirengimas gydymui ir reabilitacija. Po operacijos gyvenimo kokybė iš pradžių gali pablogėti, tačiau ligą suvaldžius daugumai pacientų maždaug per metus ji grįžta į panašią, kokia buvo iki operacijos.
Priešoperacinė ir pooperacinė reabilitacija, fizinis aktyvumas bei tinkama mityba padeda sumažinti komplikacijų riziką ir greičiau atgauti jėgas. Pacientai mokomi reguliariai mankštintis, o mityba koreguojama kartu su dietologais.
Vitalijos istorija rodo, kad po sudėtingo gydymo įmanoma grįžti į kasdienį gyvenimą – dirbti, sportuoti ir vėl džiaugtis įprasta veikla. Tačiau tiek ji, tiek doc. dr. A. Baušys ragina nelaukti, kol nemalonūs pojūčiai praeis savaime.
Jei diskomfortas viršutinėje pilvo dalyje, rėmuo, greitas sotumas ar sumažėjęs apetitas trunka ilgiau nei kelias savaites arba pirmą kartą atsiranda sulaukus 50 metų, reikėtų kreiptis į gydytoją ir atlikti gastroskopiją. Svorio kritimas, rijimo sunkumai, pasikartojantis vėmimas ar juodos išmatos – priežastys pagalbos ieškoti nedelsiant.
Laiku nustatytas skrandžio vėžys yra išgydomas, todėl užsitęsusio diskomforto ir kitų organizmo siunčiamų signalų nereikėtų laikyti paprastu negalavimu.