Kas vaikui pasako, kad jo odą reikia jauninti? Ir ką jis iš tiesų mato žiūrėdamas į save veidrodyje?
Vis dažniau diskutuojama, kur baigiasi nekaltas žaidimas mamos kosmetika ir prasideda vaikų įsitraukimas į suaugusiųjų grožio industriją bei jos kuriamas taisykles.
Prieš kelerius metus viešumoje išpopuliarėjo terminas „Sephora kids“. Taip apibūdinami vaikai, dažniausiai mergaitės, kuriuos domina kosmetikos parduotuvės, garsūs grožio prekių ženklai, brangios odos priežiūros priemonės ir internete rodomos grožio procedūros. Vos 10–12 metų mergaitės neretai žino serumų, kaukių bei kitų produktų pavadinimus, moka išvardyti jų naudojimo seką ir seka naujausias tendencijas. Tačiau išmanyti produktus dar nereiškia suprasti, ar jų odai tų priemonių apskritai reikia.
Ieva atskleidė, kuo virto bandymai riboti 14-metės dukros naudojimąsi telefonu: „Savo pačios namuose gyvenu kaip kare“
Alfa kartos vaikų žodžiai, kurių tėvai nesupranta: pasitikrinkite, ar juos žinote (1)
Panašius vaizdo įrašus skelbė ir Kourtney Kardashian dukra Penelope. Nors nebūtų tikslu teigti, kad būtent jie sukėlė „Sephora kids“ reiškinį, šie pavyzdžiai atskleidžia, kaip vaikų kosmetika gali tapti ne vien pramoga. Ji gali būti viešai demonstruojama, aptarinėjama ir skatinti vartojimą.
Internete taip pat gausu „get ready with me“ – „ruoškitės kartu su manimi“ – vaizdo įrašų. Juose žmonės pasakoja apie savo dieną, prausiasi, naudoja įvairias priemones ir darosi makiažą. Toks turinys kuriamas kaip artimas bei kasdieniškas, todėl žiūrovas gali pasijusti lyg būdamas šalia. Rodomi produktai tampa pasakojimo dalimi, o vaikų sveikatos specialistai tokius filmukus sieja su jaunesnių vaikų noru perimti suaugusiųjų odos priežiūros ritualus.
Čia iškyla ir suaugusiųjų atsakomybės klausimas. Europoje „TikTok“ paskyrą galima turėti nuo trylikos metų, tačiau jaunesni vaikai gali būti rodomi suaugusiojo paskyroje. Vadinasi, 10–12 metų vaikas pats paskyros valdyti negali, bet per tėvų paskyrą gali tapti nuomonės formuotoju ir pristatyti grožio priemones kitiems vaikams. Kas parinko produktus? Kas filmuoja? Ar vaikas supranta, ką rekomenduoja? Ar žiūrovams aiškiai nurodyta, kada rodomas reklaminis turinys?
Vaikų susižavėjimą spalvingomis kosmetikos pakuotėmis nesunku paaiškinti. Rožiniai ar violetiniai buteliukai, smagūs dozatoriai ir tvarkingai lentynėlėje išdėliotos priemonės traukia akį. Juos norisi paliesti, paspausti ir išbandyti. Gražios pakuotės patinka ir suaugusiesiems, tačiau buteliukas, primenantis žaislą, slepia ne žaidimui skirtą turinį.
Tėvus vaiko susidomėjimas kasdiene rutina kartais net pradžiugina. Galų gale vaikas pats prausiasi, domisi higiena ir rūpinasi savimi – nebereikia nuolat priminti išsivalyti dantų ar susitvarkyti. Vis dėlto svarbu atskirti skirtingus dalykus. Nusiprausti veidą ir naudoti priemonę nuo raukšlių nėra tas pats.
Pediatrai bei dermatologai primena, kad jauna oda dažnai jau turi tas savybes, kurias brangūs serumai žada suteikti. Kai kurie produktai vaikui gali būti nereikalingi, o netinkamai parinktos priemonės gali sudirginti odą, sukelti paraudimą ar alerginę reakciją. Todėl svarbu ne tik džiaugtis vaiko susikurta rutina, bet ir pasidomėti, kam konkrečiai skirtos jo naudojamos priemonės.
Šiemet į vaikams parduodamą kosmetiką dėmesį atkreipė ir Italijos vartotojų teises ginanti institucija. Ji pradėjo tyrimus dėl „Sephora“, „Benefit Cosmetics“ ir su jomis susijusių įmonių veiklos. Aiškinamasi, ar jauni influenceriai neskatina vaikų pirkti suaugusiesiems skirtų grožio produktų ir ar jiems pateikiama pakankamai aiški informacija apie prekes. Tai dar kartą parodo, kad vaikų vartojimo įpročiai nesiformuoja savaime.
Į parduotuvę atėjęs vaikas dažnai jau žino konkretų produkto pavadinimą, pakuotės spalvą ir žadamą poveikį. Jo noras pirkti galėjo susiformuoti dar gerokai anksčiau – žiūrint vaizdo įrašus, sekant nuomonės formuotojus ar kalbantis su draugais. Tokiu atveju tėvai prie kasos tampa paskutine grandimi: jie įsigyja tai, ką algoritmai ir influenceriai vaikui jau spėjo pristatyti kaip būtinybę.
Internete skleidžiami grožio patarimai ir jų poveikis paaugliams vis dažniau domina tyrėjus. Rugsėjo pabaigoje Europos dermatologų kongrese pristatyta analizė, kurioje ekspertai išnagrinėjo 38 populiarius „TikTok“ vaizdo įrašus apie korėjietišką odos priežiūrą ir „glass skin“ – itin lygią bei skaisčią odą. Beveik kiekviename filmuke rastas bent vienas galimai klaidinantis teiginys. Apie sudirginimo pavojų užsiminta tik viename, apie apsaugą nuo saulės – dviejuose, o patarti kreiptis į dermatologą nebuvo nė viename įraše.
Tokį turinį žiūrintis vaikas mato gražią odą, patrauklius produktus ir užtikrintai kalbantį žmogų. Tačiau jis beveik negirdi, kam priemonė netinka ar kas gali nutikti ją naudojant. Nors ši analizė nedidelė ir neleidžia spręsti apie visus grožio vaizdo įrašus, ji parodo, kiek svarbios informacijos populiariame turinyje gali trūkti.
Kito tyrimo metu mokslininkai peržiūrėjo 100 filmukų, kuriuose 7–18 metų mergaitės demonstravo savo odos priežiūros rutiną. Vidutiniškai ją sudarė šeši produktai, o visam rinkiniui įsigyti būtų reikėję maždaug 168 JAV dolerių. Apsauga nuo saulės buvo naudojama tik maždaug kas ketvirtoje dienos rutinoje.
Šie duomenys leidžia suprasti, kad vaikas gali puikiai įsiminti produktų pavadinimus ir jų naudojimo tvarką, bet vis tiek nesuprasti svarbiausių odos priežiūros principų. Daugiau žingsnių nereiškia geresnės rutinos, o didesnė kaina negarantuoja, kad priežiūra bus tinkamesnė.
Jaunesniems vaikams ir paaugliams dermatologai paprastai siūlo rinktis švelnų prausiklį, drėkinimą bei apsaugą nuo saulės. Jei paauglys turi aknę ar kitų odos problemų, gali prireikti kitokių priemonių ar gydymo. Tokiais atvejais sprendimus reikėtų priimti atsižvelgiant į individualius poreikius ir pasitarus su gydytoju ar dermatologu, o ne aklai kartojant populiariausią vaizdo įrašą.
Tačiau svarbu klausti ne tik apie odą, bet ir apie tai, ką vaikas išmoksta stebėdamas internete rodomus ritualus. Ar kosmetika jam tėra malonus būdas eksperimentuoti ir pasirūpinti savimi? O gal jis pradeda manyti, kad jo išvaizdą nuolat reikia taisyti?
Pats domėjimasis kosmetika nėra liga. Vis dėlto verta stebėti vaiko savijautą. Ar mergaitei tiesiog smagu išbandyti naujoves, ar ji vis dažniau kalba apie tai, kas jos veide neva negražu? Ar gali ramiai apsieiti be konkretaus produkto, ar pasibaigęs serumas sukelia stiprų nerimą? Specialistai pataria atkreipti dėmesį į nerimą dėl odos, nuolatinį lyginimąsi su kitais, dideles išlaidas kosmetikai ir miego aukojimą dėl grožio rutinos.
Jei dėl išvaizdos vaikas ima vengti mokyklos, draugų ar fotografavimosi, arba nesugeba nutraukti procedūrų net tada, kai oda sudirgusi, reikėtų pasitarti su specialistu. Tokios problemos neturėtų būti vertinamos kaip paprastas kaprizas.
Kaip edukologei, svarbu suprasti, ko vaikas mokosi iš šių įpročių: ar jis išmoksta rūpintis savimi, ar vis dažniau girdi vidinę žinutę, kad jo išvaizdai kažko trūksta. Todėl tėvų pokalbis šia tema yra būtinas. Kai dukra sako, kad „visos draugės turi“, ją pirmiausia reikėtų išklausyti. Jai gali būti svarbu pritapti, ji gali bijoti likti nuošalyje arba tiesiog nuoširdžiai domėtis kosmetika. Noras priklausyti bendraamžių grupei vaikui yra tikras, todėl vien draudimai ar pašaipos problemos neišspręs.
Reikėtų stebėti ir prie veidrodžio praleidžiamą laiką. Jei mergaitė keliasi anksčiau, kad iki mokyklos atliktų visus rutinos veiksmus, arba vakare eina miegoti vėliau dėl kosmetinių procedūrų, ji jau aukoja poilsį.
Čia atsiranda paradoksas: sakome, kad vaikas rūpinasi savimi, nors dėl to jis atsisako miego, būtino augančiam organizmui. Kai reikia rinktis tarp dar vieno serumo ir pusvalandžio poilsio, suaugusieji turėtų padėti suprasti, kuris pasirinkimas svarbesnis.
Vaikai mokosi ne tik iš ekranų, bet ir iš tėvų
Vis dėlto visos atsakomybės šeimai priskirti negalima. Už vaizdo įrašo stovi jį kuriantys suaugusieji, už produkto – verslas, o už ekrane rodomo turinio – platforma. Jų sprendimai taip pat daro įtaką tam, ką vaikas ima laikyti būtinybe.
Reikšminga ir tai, kaip apie savo išvaizdą kalba patys suaugusieji. Ar nuolat kritikuojame kūną, veidą ar savo atvaizdą nuotraukose? Ar vaikas girdi mamą sakant, kad ji „baisiai atrodo“ vien todėl, kad nėra pasidažiusi? Ar šeimoje grožis siejamas su nesibaigiančiu trūkumų taisymu, ar priimamas ir pavargęs, natūralus, kosmetika nepadailintas veidas?
Vaikų požiūrį į išvaizdą formuoja ne tik mūsų žodžiai, bet ir elgesys. Viena svarbiausių pamokų galėtų būti paprasta: rūpintis savimi nereiškia nuolat save taisyti.
Mergaitė, pasidažiusi mamos lūpdažiu ir besidžiaugianti savo atspindžiu, yra gražus vaikystės vaizdas. Norėtųsi, kad šis džiaugsmas išliktų kuo ilgiau – kad kas rytą prie veidrodžio jai nereikėtų spręsti, ar jau pakankamai graži išeiti iš namų, ir dėl to aukoti valandos miego, taip reikalingo jos kūnui.