Knarkimas atsiranda orui tekant susiaurėjusiais kvėpavimo takais. Sumažėjus jų spindžiui, oro srovė susiduria su didesniu pasipriešinimu, todėl pradeda virpėti aplinkiniai audiniai ir pasigirsta būdingas garsas. Tam įtakos gali turėti padidėjusios tonzilės ar liežuvis, siauras gomurys arba ryklė, taip pat kreiva nosies pertvara.
Knarkimą taip pat gali skatinti miego padėtis, antsvoris, alkoholio vartojimas ir rūkymas. Jo priežastis kartais būna tam tikri vaistai, skydliaukės, nosiaryklės ar medžiagų apykaitos ligos, teigiama pranešime žiniasklaidai.
Šeimos gydytoja G. Dainiūtė nurodo, kad knarkimas gali būti tiek ilgalaikis, tiek laikinas. Pavyzdžiui, raumenis atpalaiduojantys vaistai gali atpalaiduoti ir kvėpavimo takuose esančius raumenis, tačiau nustojus juos vartoti problema dažniausiai praeina ir ilgalaikių padarinių nesukelia. Panašiai veikia alkoholis, ypač jo daugiau išgėrus antroje dienos pusėje.
Laikiną knarkimą gali lemti ir nosiaryklės sutrikimai – alerginė ar kitokios kilmės sloga, padidėjusios nosies kriauklės ar tonzilės. Nustačius šias priežastis ir skyrus tinkamą gydymą, knarkimas dažniausiai susilpnėja arba visai išnyksta.
Pats knarkimas nebūtinai yra pavojingas, tačiau kartu pasireiškiantys simptomai gali įspėti apie obstrukcinę miego apnėją (OMA). Tai sutrikimas, kai dėl pasikartojančių kvėpavimo sustojimų organizmas negauna pakankamai deguonies. Ilgainiui dėl to gali atsirasti įvairių medžiagų apykaitos pokyčių.
Ne visi knarkiantys žmonės serga OMA, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į būdingus požymius. Vienas ryškiausių – trumpam nutrūkęs kvėpavimas, po kurio žmogus garsiau knarkia, springsta, kosti arba bando įkvėpti oro.
Apie galimą miego apnėją gali signalizuoti ir dienos savijauta: pabudus jaučiamas nuovargis, vargina mieguistumas, sunkiau susikaupti, prastėja atmintis. Taip pat gali padidėti dirglumas, svyruoti emocijos, sumažėti lytinis potraukis ar atsirasti erekcijos sutrikimų. Tarp kitų galimų požymių minimi padidėjęs kraujospūdis, dažnas kėlimasis šlapintis naktį ir sunkiai gydomas gastroezofaginis refliuksas.
Kai kvėpavimo takai užsikemša, plaučiai į kraują perduoda per mažai deguonies, o organizme kaupiasi anglies dvideginis. G. Dainiūtės teigimu, šie pokyčiai suaktyvina simpatinę nervų sistemą, skatina streso hormonų išsiskyrimą, o ilgainiui palaiko oksidacinį stresą ir uždegiminius procesus. Tai gali žaloti kraujagysles, širdį ir kitus organus. Vis dėlto laiku pradėjus tinkamą OMA gydymą, daugelį šių pokyčių galima kontroliuoti.
Negydoma obstrukcinė miego apnėja ne tik blogina gyvenimo kokybę, bet ir prisideda prie arterinės hipertenzijos, 2 tipo cukrinio diabeto, prieširdžių virpėjimo bei kitų širdies, kraujagyslių ir smegenų kraujotakos ligų vystymosi.
Jeigu artimieji pastebi kvėpavimo pauzes arba žmogus nuolat jaučia mieguistumą dieną, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Įvertinęs simptomus, jis gali įtarti OMA ir skirti tolesnį ištyrimą, prireikus pasitelkdamas pulmonologus, otorinolaringologus, neurologus ar veido ir žandikaulių chirurgus.
Diagnozei patvirtinti atliekama respiracinė polisomnografija. Miego metu registruojama širdies, smegenų ir kvėpavimo sistemų veikla, kraujo įsotinimas deguonimi, oro tekėjimas per nosį ir burną, krūtinės bei pilvo judesiai, kūno padėtis, taip pat knarkimas ir jo pobūdis.
Tyrimo metu apskaičiuojamas apnėjų ir hipopnėjų indeksas – jis parodo, kiek kartų per vieną miego valandą kvėpavimas visiškai arba iš dalies sustoja. Lengva OMA nustatoma, kai tokių epizodų būna 5–15 per valandą, vidutinio sunkumo – 15–30, o sunki – 30 ir daugiau.
Jeigu knarkimą lemia laikini arba koreguojami veiksniai, juos pašalinus problema gali visiškai išnykti arba gerokai sumažėti. Padėti gali alkoholio ir rūkymo atsisakymas, raminamųjų ar raumenis atpalaiduojančių vaistų vartojimo nutraukimas, kūno svorio mažinimas ir alerginės ar kitokios kilmės slogos gydymas. Kai priežastis yra kreiva nosies pertvara, padidėjusios nosies kriauklės ar kiti anatominiai pokyčiai, gali būti pasirenkamas chirurginis gydymas.
Net ir pakoregavus rizikos veiksnius, knarkimas kartais išlieka. Kadangi jis dažniau pasireiškia gulint ant nugaros, gali būti naudinga keisti miego padėtį, naudoti ortopedinę pagalvę, nosies skėtiklius ar prietaisus, keičiančius apatinio žandikaulio padėtį. Tačiau prieš pasirenkant tokias priemones verta pasitarti su gydytoju ir išsiaiškinti, kurioje kvėpavimo takų vietoje susidaro kliūtis – nuo to priklauso, kas galėtų būti veiksminga.
OMA gydymas parenkamas pagal ligos sunkumą. Esant lengvai formai, dažnai pakanka koreguoti rizikos veiksnius ir mažinti perteklinę kūno masę. Vidutinio sunkumo bei sunkios OMA gydymo pagrindas yra nuolatinio teigiamojo slėgio aparatas. Miegant per kaukę tiekiamas suslėgtas oras neleidžia viršutiniams kvėpavimo takams subliūkšti, todėl žmogus gali normaliai kvėpuoti ir dieną jaustis geriau pailsėjęs.