„Scanoramos“ programoje pristatomas naujausias Eitvydo Doškaus dokumentinis filmas „Kita stotelė Paneriai“, tęsiantis filme „Čia buvo Vilnius“ pradėtą miesto tyrinėjimą. Šįkart pagrindine pasakojimo ašimi tampa geležinkelis ir juo susiejami skirtingi laiko sluoksniai.
Panerių praeitį filme primena memorialas ir apleistas, šikšnosparnių apgyventas tunelis. Nykstančią dabartį žymi puslaukiniai katinai bei griūvantys namai, o mokykloje žaidžiantys vaikai nukreipia pasakojimą į ateitį.
Meditatyvus filmas, papildytas paveikiu garso takeliu, kviečia jusliškai pažvelgti į Vilniaus pakraštį, kurį dažniausiai matome tik pravažiuodami.
Pasak E. Doškaus, jis filme fiksuoja tai, kas netrukus gali išnykti ir likti tik vaizdo archyvuose. Gilindamasis į Panerių istoriją režisierius atrado vienas kitą papildančius pasakojimus – nuo kurorto vizijos ir tragedijos vietos iki kuro saugojimo bazės bei nuolat besikeičiančio rajono. Šias istorijas jis siekė išsaugoti poetine vaizdų kalba.
Miesto atmintis – tarp praeities ir ateities
Abu E. Doškaus filmus sieja asmeniška Vilniaus vizija ir jautrus žvilgsnis į vietas, kurios keičiasi, nyksta, išlieka arba įgauna naują prasmę.
„Čia buvo Vilnius“ fiksuoja besikeičiančią miesto architektūrą, žmones ir kasdienybės akimirkas. Filmas kuria dialogą su Almanto Grikevičiaus klasika tapusia juosta „Laikas eina per miestą“.
„Kita stotelė Paneriai“ žiūrovą iš miesto centro nukelia į pakraštį. Šis poetinės dokumentikos diptikas pasakoja apie kelionę per miesto atmintį – iš Vilniaus į Panerius, iš praeities į ateitį ir nuo to, kas jau išnyko, link to, kas dar tik keičiasi.
Filmo režisierius, scenarijaus autorius, operatorius ir montažo režisierius – E. Doškus. Muziką ir garso takelį kūrė bei atliko V. Kisevičius ir P. Kilbauskas, montažą atliko Ignė Narbutaitė, spalvomis rūpinosi Jonas Sunklodas, o prodiusavo Jurga Kaye ir Virginija Mačionytė.