„Sodra“ toliau didina finansinį rezervą, skirtą sudėtingiems laikams. Šiemet jis turėtų sudaryti 90,4 proc. praėjusių metų „Sodros“ biudžeto išlaidų, o 2027 metais – jau 96,9 proc.
Viceministras teigė, kad viena svarbiausių 2008–2009 metų krizės pamokų – gerais laikais būtina sukaupti lėšų, kad ekonominių sunkumų metu būtų galima užtikrinti finansinę apsaugą. Jis palygino tai su namų ūkiu, kuris dalį pajamų atideda nenumatytiems atvejams.
Rezervas šiemet turėtų pasipildyti 0,75 mlrd. eurų iš „Sodros“ biudžeto ir dar 1,8 mlrd. eurų, pervestų pensijų kaupimo bendrovių po įsigaliojusios reformos. 2027 metais šios sumos turėtų siekti atitinkamai 0,7 mlrd. ir 0,6 mlrd. eurų.
Po šiemet pradėjusios galioti pensijų reformos iš antrosios pakopos fondų jau pasitraukė daugiau nei pusė pernai juose dar kaupusių gyventojų. Jiems išmokama jų įmokų ir investicinio pelno dalis, o valstybės prisidėjimas – „Sodros“ įmokos ir valstybės subsidija – grąžinamas į „Sodrą“.
Viceministras T. Vinokuras pabrėžė, kad visas rezervas nelaikomas vien banko sąskaitoje. Didžioji jo dalis investuojama, todėl fondas uždirba papildomų pajamų. 2021–2025 metais gauta beveik 200 mln. eurų pajamų, o grynasis investicinės veiklos rezultatas siekė 192 mln. eurų. Per pirmus aštuonis šių metų mėnesius uždirbta dar 62 mln. eurų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodo, kad pagrindiniai rezervo valdymo prioritetai iki šiol buvo lėšų saugumas ir likvidumas. Kadangi pinigų gali prireikti krizės metu, pirmenybė teikta mažai rizikai, o ne didžiausiam įmanomam pelningumui. Vis dėlto dabar ši strategija peržiūrima.
T. Vinokuro teigimu, rezervo paskirtis – pasirengti krizei, todėl lėšos laikomos itin saugiai ir likvidžiai. Tačiau diskusijos dėl galimybių dalį pinigų investuoti plačiau ir padidinti grąžą yra pagrįstos.
Trečiojo šių metų ketvirčio pabaigoje rezerviniame fonde buvo 6,18 mlrd. eurų. Iš jų 3,39 mlrd. eurų investuota į vertybinius popierius, 1,85 mlrd. eurų laikyta terminuotuose indėliuose, o maždaug 0,9 mlrd. eurų buvo sąskaitoje.