Lazerinė regos korekcija – chirurginė procedūra, per kurią lazeriu pakeičiama ragenos forma, kad būtų koreguojama trumparegystė, toliaregystė arba astigmatizmas. Nors tokia operacija dažniausiai trunka neilgai, kai kuriuos pacientus neramina mintis, kad jos metu teks būti atmerktomis akimis ir nejudėti.
Vienas dažniausių klausimų – kas atsitiktų, jei procedūros metu žmogus nevalingai sumirksėtų?
Mirksėjimas yra natūralus refleksas, kurio žmogus negali visiškai kontroliuoti. Dėl to pacientai baiminasi, kad staigus vokų judesys gali sutrikdyti operaciją arba pakenkti regėjimui. Gydytoja oftalmologė A. Misevičė aiškina, kad pacientui nereikia visą procedūrą sąmoningai stengtis nemirksėti.
Operacijos metu naudojamas specialus vokų laikiklis, neleidžiantis užsimerkti. Be to, lazerinė sistema automatiškai seka akies judesius ir prie jų prisitaiko. Jei žvilgsnis nukrypsta už leistinų ribų, lazerio darbas iškart sustabdomas.
Prieš operaciją pacientas supažindinamas su procedūros eiga, galimais pojūčiais ir veiksmais, kurių reikėtų imtis pajutus nerimą ar diskomfortą.
Įsidėmėkite: oftalmologė įvardijo įpročius, kurie labiausiai silpnina akis
Akies insultas: regėjimas gali dingti per kelias sekundes
Pažangus kataraktos gydymas padėjo 76-erių kaunietei susigrąžinti ryškų regėjimą
Pacientams taip pat rūpi, ar lazerinė regos korekcija yra skausminga. Prieš procedūrą į akis lašinami nuskausminamieji lašai, todėl operacijos metu skausmas paprastai nejaučiamas.
Vis dėlto galima jausti spaudimą, prisilietimą ar kitus neįprastus pojūčius. Gydytoja oftalmologė P. Adamavičė nurodo, kad didesnis diskomfortas kartais pasireiškia po operacijos, nuslūgus nuskausminamųjų lašų poveikiui. Atsižvelgiant į pasirinktą korekcijos metodą, akys gali perštėti, ašaroti arba tapti jautresnės šviesai. Vieniems šie simptomai praeina greitai, kitiems gali išlikti kelias dienas.
Dar vienas nerimą keliantis klausimas – ar lazerinė akių operacija gali pabloginti regėjimą.
Nors baimė dėl negrįžtamos žalos dažnai būna didesnė už nerimą dėl pačios procedūros, sunkios komplikacijos pasitaiko retai. Riziką sumažinti padeda išsamus akių ištyrimas ir tinkamas pacientų atrinkimas.
Po operacijos gali varginti akių sausumas, neryškus matymas, padidėjęs jautrumas šviesai arba aplink šviesos šaltinius matomi šviesos ratilai. Dažniausiai šie požymiai laikui bėgant susilpnėja, tačiau kai kuriems pacientams gali užsitęsti.
P. Adamavičė pasakoja, kad prieš priimant sprendimą dėl operacijos vertinamas ragenos storis ir forma, akių paviršiaus būklė, regėjimo stabilumas bei galimos akių ligos. Tyrimai leidžia nustatyti aplinkybes, galinčias padidinti komplikacijų riziką. Procedūra rekomenduojama tik įsitikinus, kad ji konkrečiam pacientui yra tinkama. Nustačius reikšmingų rizikos veiksnių, operacija gali būti atidėta arba išvis neatliekama.
Operacijos gali tekti atsisakyti laikinai dėl nestabilaus regėjimo ar ryškaus akių sausumo. Tam tikri ragenos pokyčiai ir akių ligos gali tapti priežastimi procedūros neatlikti. Lazerinė regos korekcija paprastai atidedama ir nėštumo bei žindymo laikotarpiu.
Tačiau net ir sėkminga korekcija nereiškia, kad regėjimas ateityje daugiau niekada nesikeis. Nors operacijos metu pakeista ragenos forma išlieka, regėjimą gali veikti natūralūs senėjimo procesai. Kai kuriais atvejais iš dalies gali sugrįžti ir anksčiau buvęs regėjimo sutrikimas.
A. Misevičė pabrėžia, kad lazerinė regos korekcija nesustabdo natūralių akies pokyčių. Maždaug 40–45 metų amžiaus daugeliui žmonių pradeda silpnėti gebėjimas aiškiai matyti iš arti. Tai gali nutikti ir tiems, kuriems anksčiau sėkmingai buvo koreguota trumparegystė. Todėl dar prieš operaciją svarbu aptarti ne tik laukiamą rezultatą, bet ir galimus regėjimo pokyčius ateityje.
Po procedūros grįžimo prie įprasto gyvenimo trukmė priklauso nuo taikyto metodo ir individualaus gijimo. Kai kuriais atvejais regėjimas pastebimai pagerėja jau pirmąją parą, o kitais jam stabilizuotis reikia daugiau laiko.
P. Adamavičė primena, kad pagerėjęs matymas dar nereiškia visiško akies sugijimo. Net jei kitą dieną žmogus mato gana aiškiai, būtina vartoti paskirtus lašus, netrinti akių ir laikytis kitų gydytojo rekomendacijų. Į įprastą veiklą dažnai galima grįžti maždaug po dviejų savaičių, tačiau konkretus laikas priklauso nuo atliktos procedūros ir gijimo eigos. Kada pacientas galės vėl dirbti kompiuteriu, vairuoti ar sportuoti, kiekvienu atveju sprendžiama individualiai.