Europos Sąjungos lyderiai kritikuoja naują 2028–2034 metų biudžeto pasiūlymą, o derybose vis labiau ryškėja valstybių interesų susidūrimas.
Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas per ES viršūnių susitikimą žurnalistams pareiškė, kad siūlomas biudžetas yra pernelyg didelis ir brangus. Anot jo, dėl plano Švedijos grynasis įnašas į ES biudžetą išaugtų beveik 60 proc., todėl toks variantas Stokholmui visiškai nepriimtinas.
Vienas pagrindinių susitikimo tikslų – suderinti valstybių pozicijas dėl septynerių metų finansinio plano, vadinamo daugiamete finansine programa.
Švedija priklauso maždaug dešimčiai ES šalių, kurios į Bendrijos biudžetą sumoka daugiau, nei iš jo gauna.
Prognozuojama, kad 2028–2034 metų biudžetas sieks 1–1,2 proc. visų 27 ES valstybių bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP). Didžiąją daugiametės finansinės programos dalį sudaro valstybių narių įnašai, apskaičiuojami pagal jų ekonomikos dydį. Grynosios įmokų mokėtojos finansuoja beveik pusę viso biudžeto.
Siūlomos išlaidos atspindi ES siekius reaguoti į išorės iššūkius: remti nuo Rusijos invazijos besiginančią Ukrainą, stiprinti konkurencingumą aukštų energijos kainų sąlygomis ir spręsti įtampos prekybos santykiuose su JAV bei Kinija problemas.
Vis dėlto Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, atstovaujantis didžiausiai Europos ekonomikai ir vienai svarbiausių grynųjų įmokų į ES biudžetą mokėtojų, teigė, kad nė viena Bendrijos valstybė negali sau leisti tokio dydžio įnašų. Jis taip pat suabejojo, ar ES vadovams pavyks susitarti artimiausiomis dienomis ar šį savaitgalį.
Šiuo metu ES Tarybai pirmininkaujanti Airija praėjusį savaitgalį pasiūlė 1,62 trln. eurų biudžetą. Tai yra 141 mlrd. eurų mažiau, nei iš pradžių buvo pasiūliusi Europos Komisija.
Airijos planui priešinasi grynosios įmokų mokėtojos ir dar 17 valstybių, vadinamų „Sanglaudos draugėmis“. Jos nori išsaugoti subsidijas ūkininkams ir paramą skurdesniems regionams – šioms sritims numatoma skirti apie du trečdalius viso biudžeto.
Nepasitenkinimą Airijos pasiūlymu išreiškė ir Europos Komisija, ES vykdomosios valdžios institucija. Už biudžetą atsakingas Europos Komisijos narys Piotras Serafinas antradienį perspėjo, kad sumažinus finansavimą ES galimybės veikti kartu gali susilpnėti tuo metu, kai dėl aplink vykstančių įvykių vienybės reikia labiau nei bet kada anksčiau.
Airijos ministras pirmininkas Michealas Martinas pripažino, kad visų šalių patenkinti nepavyks, nes derybos yra itin sudėtingas skirtingų interesų derinimo procesas.
Jeigu valstybės nesutiks skirti daugiau pinigų, ES teks rinktis: mažinti žemės ūkiui ir sanglaudos politikai skirtas lėšas arba apkarpyti užmojus gynybos, konkurencingumo ir kitose prioritetinėse srityse. Kita galimybė – ieškoti papildomų finansavimo šaltinių.
Derybas papildomai apsunkina laiko stoka. Kadangi greito susitarimo kol kas nematyti, pastangas jį pasiekti ES vadovų lygmeniu iš Airijos perims Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa.
Prieš viršūnių susitikimą A. Costa pabrėžė, kad rezultatą būtina pasiekti iki šių metų pabaigos. Pasak jo, susitarimas turi būti priimtas laiku, kad naujasis biudžetas galėtų pradėti galioti ir nenutrūktų finansavimas ūkininkams, darbuotojams, tyrėjams, įmonėms, miestams bei regionams visoje Europoje.
Derybų aplinką dar labiau komplikuoja rinkimai. 2027 metais jie vyks Prancūzijoje, Italijoje ir Lenkijoje, o šių metų lapkritį – Ispanijoje. Prancūzijoje apklausose pirmauja kraštutiniai dešinieji, o Lenkijos ir Ispanijos rinkimų baigtį prognozuoti sudėtinga. Po rinkimų susiformavusios naujos vyriausybės gali bandyti persvarstyti pasiektą biudžeto susitarimą.
Jeigu iki gruodžio pabaigos susitarti nepavyktų, finansavimas iš karto nesustotų – valstybės turėtų dar vienus metus. Tačiau teisės aktams dėl išlaidų programų parengti ir visam biudžetui patvirtinti reikia nemažai laiko, kad lėšos galėtų būti pradėtos skirstyti 2028 metų sausį. Tam būtinas visų 27 ES valstybių narių ir Europos Parlamento pritarimas.
Tikėtina, kad ES lyderiai biudžeto klausimą dar kartą svarstys lapkričio pabaigoje vyksiančiame susitikime, o vėliau – gruodžio viduryje rengiamame metų pabaigos viršūnių susitikime.