Gripo sezonas atskleidė netikėtą sąjungininką: specialistai pataria, ką dėti į lėkštę

Žarnyno būklė gali būti susijusi su imuninės sistemos veikla. Naujajame Džersyje dirbanti mitybos specialistė Erin Palinski-Wade aiškina, kad negaunant pakankamai skaidulų, fermentuotų produktų ir kitų reikalingų maistinių medžiagų gali sutrikti žarnyno pusiausvyra, o tai gali paveikti imunitetą.

JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrų duomenimis, per 2024–2025 m. gripo sezoną Jungtinėse Valstijose užregistruota maždaug 51 mln. gripo infekcijos atvejų.

Vienas paprasčiausių specialistės patarimų – rinktis kuo įvairesnių spalvų maistą. Į racioną ji siūlo įtraukti skirtingų spalvų vaisių ir daržovių, ypač paprikų, kivių, citrusinių vaisių ir brokolių. Šie produktai yra geri vitamino C šaltiniai.

Palinski-Wade taip pat rekomenduoja valgyti daugiau fermentuotų produktų, tarp jų – jogurto, kefyro ir raugintų kopūstų. Jie padeda palaikyti žarnyno mikrobiomą.

Organizmui svarbios ir skaidulos, kurių galima gauti iš pupelių, riešutų bei sėklų. Vis dėlto daugeliui žmonių jų suvartoti pakankamai nepavyksta. Rugsėjį paskelbtoje Amerikos kardiologijos koledžo ataskaitoje teigiama, kad kasdien reikiamą skaidulų kiekį gauna vos 6 proc. suaugusių amerikiečių.

Baltymai ir cinkas – imuninėms ląstelėms reikalingos medžiagos

Specialistė baltymus ir cinką vadina svarbiomis „statybinėmis medžiagomis“, reikalingomis imuninėms ląstelėms gaminti. Šių maistinių medžiagų galima gauti valgant liesą mėsą, jūros gėrybes, kiaušinius, moliūgų sėklas ir avinžirnius.

Pietų Karolinoje dirbanti mitybos specialistė Lauren Manaker siūlo nepamiršti ir įprasto karvės pieno. Jis suteikia organizmui vitaminų bei padeda papildyti skysčių atsargas.

Pasak Manaker, piene esantys vitaminai A ir D, cinkas bei selenas padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą.

Peršalę žmonės neretai atsisako pieno, nes mano, kad jis skatina gleivių gamybą. Tačiau Mayo klinika nurodo, kad mokslinių įrodymų, patvirtinančių šį teiginį, yra nedaug. Tikėtina, kad toks įsitikinimas kyla dėl pieno burnoje ir gerklėje sukeliamo pojūčio.

Palinski-Wade aiškina, kad pieno produktams susimaišius su seilėmis gerklėje gali susidaryti tirštesnės plėvelės įspūdis. Dėl to gali atrodyti, jog gleivių tapo daugiau, nors iš tiesų jų gamyba nepadidėja.

Žmonėms, netoleruojantiems laktozės, Manaker pataria rinktis pieną be laktozės. Jame išlieka tos pačios svarbios maistinės medžiagos kaip įprastame karvės piene, tačiau nėra laktozės.

Gripo ar peršalimo metu taip pat būtina pakankamai gerti. Pasak Palinski-Wade, skysčiai padeda jaustis geriau ir drėkina kvėpavimo takus, kurie yra viena pirmųjų organizmo gynybos nuo peršalimo ar gripo grandžių.

Ji siūlo rinktis vandenį, sultinį, žaliąją arba imbierų arbatą.

Manaker pabrėžia, kad stipresnei imuninei sistemai reikšmingi ne tik mitybos pasirinkimai. Svarbūs ir kokybiškas miegas, streso valdymas bei fizinis aktyvumas, rašo „unian“.

Naudojame slapukus siekdami suasmeninti turinį ir skelbimus, teikti socialinės žiniasklaidos funkcijas ir analizuoti srautą. Taip pat dalijamės informacija apie tai, kaip naudojatės mūsų svetaine su savo socialinės žiniasklaidos, reklamos ir analizės partneriais. View more
Sutinku
Nesutinku