Seimas po pateikimo pritarė siūlymui pakeisti žvalgybos kontrolierių veiklos ribas. Projekte numatyta, kad jų atliekami tyrimai neapimtų žvalgybos institucijų vidaus administravimo priežiūros ir kontrolės.
Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad taip būtų išvengta perteklinės kontrolės. Jame pažymima, jog institucijų vidaus administravimas nedaro įtakos piliečių teisėms ir laisvėms, taip pat asmens privatumo apsaugai, be to, ši sritis jau kontroliuojama kitų subjektų – vidaus audito padalinių ir Valstybės kontrolės. Todėl papildoma žvalgybos kontrolieriaus priežiūra esą nebūtų tikslinga.
Iš URM – naujas siūlymas riboti Rusijos ir Baltarusijos piliečių NT įsigijimus
A. Skaisgirytė: NATO atsakas į galimus hibridinius veiksmus būtų labai, labai juntamas Rusijai
K. Budrys: sieksime, kad Rusijos GRU būtų pripažinta teroristine organizacija (1)
Dokumente taip pat pabrėžiama, kad žvalgybos kontrolieriaus institucija yra nepriklausomas papildomas kontrolės subjektas, prižiūrintis specifinę – žvalgybos ir kontržvalgybos – veiklos sritį. Šioje srityje institucijoms suteikti platūs įgaliojimai, kuriuos įgyvendinant gali būti skverbiamasi į žmonių privatų gyvenimą ir renkama jautri informacija.
Dėl to siūloma patikslinti įstatymą ir aiškiai apibrėžti, kurias žvalgybos institucijų veiklos sritis turi kontroliuoti žvalgybos kontrolierius. Vidaus administravimo priežiūra į šį sąrašą nebūtų įtraukta.
Toliau projektą nagrinės Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) bei Žmogaus teisių komitetas. Į jo svarstymą plenariniame posėdyje planuojama grįžti gruodžio 15 d.
Seimas bendru sutarimu taip pat pritarė siūlymui dėl projekto kreiptis į Vyriausybę ir prašyti jos išvados.