Lietuvos stačiatikių bendruomenė nerimauja dėl opozicijos parlamentarų siūlomų teisės aktų pakeitimų. Vilniaus miesto dekanas, vyresnysis kunigas Eugenijus Rudenko teigė, kad parapijiečiai baiminasi galintys prarasti savo bažnyčią ir su ja susijusią dvasinę vertybę.
Dvasininkas pranešė šį sekmadienį sušauksiantis visuotinį parapijos susirinkimą. Po jo parapijiečiai ketina kreiptis į Seimo vadovybę, prašydami nepriimti sprendimų, kurie, jų vertinimu, galėtų paveikti jų pilietines teises, tikėjimą ir vaikų laisvą gyvenimą.
Praėjusią savaitę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime nariai Audronius Ažubalis ir Arvydas Anušauskas įregistravo dviejų įstatymų pataisas. Jomis siūloma tiksliau nustatyti, kokiomis sąlygomis religinėms bendruomenėms suteikiamas valstybės pripažinimas, apibrėžti jų atstovavimą ir spręsti istorinių stačiatikių bei musulmonų sunitų religinių pastatų nuosavybės klausimus.
Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo pakeitimo projekte numatoma, kad bendruomenėms nebūtų suteikiamas tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos statusas arba kitas valstybės pripažinimas, jei jų administraciniai centrai būtų susiję su subjektais, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos ar Lietuvos įstatymuose nustatyti ribojimai. Tokia galimybė taip pat nebūtų taikoma, jei bendruomenės veikla keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.
Pataisomis taip pat siekiama aiškiau nustatyti, kurie juridiniai asmenys galėtų atstovauti tradicinėms religinėms bendruomenėms. Lietuvos ortodoksų, arba stačiatikių, bendrijai būtų atstovaujama per Konstantinopolio visuotinio patriarchato kanonais ir kitomis vidaus normomis nustatytą religinį centrą Lietuvoje. Lietuvos musulmonų sunitų bendrijai atstovautų Lietuvos musulmonų sunitų dvasinis centras – muftiatas.
Tyrime nagrinėjamas Maskvos patriarchato vaidmuo
Trečiadienį Religijos laisvės tyrimų centras „Libertas Fidei“ pristatė tarptautinį analitinį tyrimą. Jame vertinamas Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vaidmuo pateisinant karą prieš Ukrainą, jos veikla Europos Sąjungoje, taip pat su Maskvos patriarchatu siejamų organizacijų tinklas, finansavimo mechanizmai ir galimas jų naudojimas Kremliaus įtakai skleisti.
Remdamasis kitų Europos valstybių pavyzdžiais, S. Šumylo kalbėjo ir apie galimus šių struktūrų ryšius su Rusijos žvalgyba. Jo teigimu, kai kuriais atvejais religinės organizacijos gali būti pasitelkiamos ne vien religiniais, bet ir politiniais ar saugumo tikslais.
Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia kaltinimus dėl grėsmės nacionaliniam saugumui atmeta. Anksčiau paskelbtame pareiškime ji teigė, kad stačiatikių vadinimas „penktąja kolona“ diskriminuoja religinę bendruomenę ir dar labiau skaldo visuomenę.
Kunigai buvo pašalinti iš luomo po kritikos Kirilui
ELTA primena, kad po to, kai Rusija pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą, Rusijos Ortodoksų Bažnyčiai, arba Maskvos patriarchatui, priklausę Lietuvos dvasininkai Vladimiras Seliavko, Vitalijus Mockus, Vitalis Dauparas, Gintaras Sungaila ir Georgijus Ananjevas sulaukė vadovybės sankcijų.
2022 metų vasarą Maskvos patriarchatas šiuos kunigus pašalino iš kunigų luomo, nes jie kritikavo Rusijos patriarchą Kirilą, palaikiusį agresiją prieš Ukrainą. Lietuvos stačiatikių bažnyčia tuo metu aiškino, kad griežtos priemonės taikytos dėl priesaikos sulaužymo, melagingų pranešimų ir kitų priežasčių.
Nepriklausomos Lietuvos istorijoje tai buvo pirmas atvejis, kai ortodoksų dvasininkams skirtos tokios nuobaudos.
2024 metų pradžioje Lietuvoje nuspręsta atkurti Konstantinopolio patriarchatui pavaldžią Stačiatikių Bažnyčią.
Vis dėlto Lietuvos žvalgybos tarnybų parengtame Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime perspėjama, kad Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių vyskupijos tebėra priklausomos nuo Maskvos patriarchato, nepaisant jų siekio tapti savarankiškomis.
Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos vertinimu, Kremlius, naudodamasis šiomis vyskupijomis, skleidžia savo ideologiją ir stiprina įtaką užsienio valstybėse.