Darinį mačiusi Valerija vis tiek delsė: ši klaida jai kainavo trečią ligos stadiją

Šiaulietė Valerija, susirgusi krūties vėžiu, šiandien atvirai pasakoja apie sprendimą, kurio labiausiai gailisi. Moteris ragina kitas nedelsti ir į gydymo įstaigą kreiptis vos pastebėjus įtartiną darinį – nesvarbu, ar jis aptiktas pačiai apčiuopus krūtį, ar per mamografiją, rašoma Respublikinės Šiaulių ligoninės (RŠL) pranešime žiniasklaidai.

Valerija ilgą laiką laikė save sveika. Beveik du dešimtmečius ji pas gydytojus lankėsi tik dėl kraujospūdžio vaistų. Moteris dirba fizinį darbą kaimo sodyboje, prižiūri gėlynus, augina daržoves ir vaisius.

Pagal profesiją ji yra miestų ir gyvenviečių apželdinimo technikė. Vėliau pradėta individuali veikla suteikė Valerijai ir džiaugsmo, ir geros savijautos.

Šeimoje sunkių onkologinių ligų nebuvo, o artimieji gyveno ilgai: mama sulaukė 90 metų ir turėjo gerybinį auglį, jaunesnė sesuo taip pat turi gerybinį darinį. Dėl to Valerija prarado budrumą ir krūties vėžio prevencijos programose nedalyvavo.

Darinį moteris pastebėjo besimaudydama vonioje. Tačiau pas gydytoją ji neskubėjo – tikėjosi, kad nieko rimto nėra. Nors matė, jog guzelis didėja ir pradeda trukdyti liemenukui, apsilankymą vis atidėliojo dėl darbų sodyboje. Valerija pripažįsta per ilgai nesvarsčiusi, kad darinys gali būti piktybinis, ir būtent delsimas tapo didžiausia jos klaida.

Galiausiai užsiregistravus pas šeimos gydytoją, tyrimai ir konsultacijos buvo organizuoti greitai. Moteriai paskirta krūtų echoskopija, o onkologo konsultacijai pritaikytas vadinamasis „žaliasis koridorius“.

Respublikinėje Šiaulių ligoninėje Valeriją konsultavo Chirurgijos klinikos Chirurgijos skyriaus vedėjas, gydytojas chirurgas onkologas Mindaugas Šatkauskas. Tą pačią konsultacijos dieną jai atlikta biopsija. Po savaitės gautas atsakymas patvirtino, kad darinys piktybinis.

Gydytojos onkologės chemoterapeutės Jūratės Liutkutės sprendimu atlikti papildomi tyrimai – kompiuterinė tomografija ir magnetinis rezonansas. Jie parodė trečią onkologinės ligos stadiją. Nors žinia buvo skaudi, Valerija sako nepanikavusi ir situaciją priėmusi jai būdingu tiesumu bei humoru.

Daugiau nei metus moteris gydėsi apie ligą nepranešusi net artimiausiems žmonėms. Ji nieko nesakė ir seseriai, nes ši, Valerijos vertinimu, yra labai jautri ir linkusi panikuoti.

Valerijai paskirtas kompleksinis gydymas. Pirmiausia atlikta 14 chemoterapijos procedūrų, po kurių auglys sumažėjo maždaug trečdaliu. Vėliau atlikta operacija, kurią sėkmingai atliko M. Šatkauskas.

Moteris pasakoja, kad pjūvis gijo gražiai. Nors žinojo, jog pašalintas audinys ištirtas ir nustatyta ligos stadija, galutiniu rezultatu ji nesidomėjo: pašalinus auglį, Valerija nusprendė gyventi toliau ir nebesusitelkti į vėžį.

Vis dėlto intensyvus gydymas turėjo pasekmių. Po chemoterapijos vėl paūmėjo anksčiau ilgą laiką nevargęs reumatoidinis artritas, ištino rankos, pablogėjo venų būklė. Moteris teigia, kad prieš gydymą kraują paimti buvo paprasta, o dabar rasti tinkamą veną tapo sudėtinga.

Valerija pabrėžia esanti labai dėkinga visam medikų kolektyvui, ypač Chemoterapijos dienos stacionaro slaugytojoms ir gydytojui chirurgui M. Šatkauskui, kurio dėka auglys buvo pašalintas.

RŠL gydytojas chirurgas onkologas Mindaugas Šatkauskas sako, kad geriausi rezultatai pasiekiami tada, kai pacientė kreipiasi dar ankstyvoje ligos stadijoje. Tai svarbu nepriklausomai nuo to, ar darinį moteris aptiko pati, ar jis nustatytas atliekant mamografiją.

Gydymo planą kiekvienu atveju sudaro multidisciplininė komanda. Joje dirba onkologai, chemoterapeutai, radioterapeutai, patologai, rentgenologai ir chirurgai. Sprendimai priimami gavus visų tyrimų, įskaitant biopsijos ir kompiuterinės tomografijos, rezultatus bei įvertinus pacientės amžių, gretutines ligas ir funkcinę būklę.

Operacijos apimtis priklauso nuo auglio tipo, ligos stadijos, piktybiškumo ir atsako į chemoterapiją. Atsižvelgiant į šiuos duomenis sprendžiama, ar šalinti visą krūtį, jos dalį, ar tik vietą, kurioje buvo auglys.

Kartais chemoterapijos metu auglys visiškai išnyksta. Kad operuojantis chirurgas tiksliai žinotų jo buvimo vietą, prieš gydymą į darinį įterpiamas specialus žymeklis. Jis nenaudojamas, kai iš anksto aišku, kad teks šalinti visą krūtį, pavyzdžiui, vėžiui esant keliuose židiniuose arba nustačius genų mutacijų. Tokiais atvejais gali būti atliekama ir profilaktinė sveikos krūties mastektomija.

Jei moteris pageidauja, tos pačios operacijos metu gali būti įdėtas krūties implantas. Kai kurioms pacientėms rekonstrukciją tenka atlikti dviem etapais. Krūties vėžio operacijas, implantus ir espanderius – audinių plėtiklius – kompensuoja valstybė iš ligonių kasų.

Esant neagresyviam ir nedaug pažengusiam krūties vėžiui, gydymas dažniausiai pradedamas operacija, o vėliau skiriama chemoterapija ir spindulinis gydymas. Pažengusios ar agresyvesnės ligos atveju pirmiausia taikoma chemoterapija, kartais kartu su biologine terapija. Po jos palaukiama tris–keturias savaites, kol atsistato kraujo rodikliai, ir atliekama operacija.

Valerijai operacijos metu pašalintas ne tik krūties auglys, bet ir pažasties limfmazgiai, nes juose rasta metastazių. Gydytojas aiškina, kad lengvesnė procedūra būtų sarginių limfmazgių biopsija – tuomet pašalinamas vienas ar du limfmazgiai ir jie skubiai ištiriami dėl metastazių. Tačiau šiuo atveju echoskopija jau rodė metastazes, todėl visus reikalingus limfmazgius teko pašalinti tos pačios operacijos metu.

Ankstyvoje ligos stadijoje gydymas pacientėms paprastai būna trumpesnis. Atvykus ryte, po operacijos tą pačią dieną galima grįžti namo. Pašalinus visą krūtį, ligoninėje dažniausiai praleidžiamos dvi–trys paros, o vyresnės ar toliau gyvenančios moterys dėl medikų priežiūros gali likti iki savaitės.

Po krūties vėžio operacijos lovos režimas nereikalingas. Po mastektomijos ar rekonstrukcijos pacientės tą pačią dieną keliamos iš lovos, vaikšto, valgo ir dažnai anksti išleidžiamos į namus. Vėliau jos atvyksta chirurgo konsultacijoms ir perrišimams.

Gydymas operacija nesibaigia, ypač tuomet, kai liga yra pažengusi ir metastazavusi. Valerijai reikės reguliariai lankytis pas onkologą, o sugijus žaizdai jos dar laukia imunoterapija ir spindulinis gydymas. Pasak M. Šatkausko, šios procedūros po operacijos būtinos siekiant sumažinti vėžio atsinaujinimo riziką.

Naudojame slapukus siekdami suasmeninti turinį ir skelbimus, teikti socialinės žiniasklaidos funkcijas ir analizuoti srautą. Taip pat dalijamės informacija apie tai, kaip naudojatės mūsų svetaine su savo socialinės žiniasklaidos, reklamos ir analizės partneriais. View more
Sutinku
Nesutinku