Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad trumpalaikis didesnis nei įprastai biudžeto deficitas galėtų būti pateisinamas tik tuo atveju, jei Lietuva jau 2029 metais sugebėtų grįžti prie 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) deficito ribos.
„Trumpu laikotarpiu išeiti už konvencinio biudžeto deficito ribų būtų pateisinama su sąlyga, jeigu jau 2029 metais vėl gebėtume grįžti prie 3 proc. bendrojo vidaus produkto deficito ribų. Jeigu tai pavyks – laikysiu, kad darome teisingą žingsnį, jei užprogramuojame biudžeto deficitą likti virš 3 proc. ilgą laiką, man tai jau būtų nepriimtina“, – antradienį prezidentūros paskelbtame vaizdo įraše sakė G. Nausėda.
Kitų metų valstybės biudžete numatomas 3,8 proc. BVP sieksiantis valdžios sektoriaus deficitas, viršijantis Mastrichto kriterijumi nustatytą 3 proc. ribą.
Prezidentas taip pat pažymėjo, kad subalansuoti biudžetą nėra paprasta, kai šalyje numatyta daug prioritetų, o ekonomikos augimas nėra pakankamas visiems poreikiams padengti.
Kitų metų valstybės biudžeto projektas Seimui pristatytas antradienį. Toliau jį nagrinės Seimo komitetai.
Finansų ministras anksčiau teigė, kad Lietuva nėra vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kitąmet planuojanti viršyti 3 proc. BVP deficito ribą. Jo vertinimu, šią ribą gali viršyti maždaug 12 Bendrijos šalių, o vidutinis euro zonos deficitas turėtų sudaryti 3,6 proc. BVP.
Planuojama, kad kitąmet valstybės biudžeto pajamos sieks 22,2 mlrd. eurų, o išlaidos sudarys 27,9 mlrd. eurų.