Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) darbuotojų profesinės sąjungos nepritarė vadovybės siūlomam atlyginimų apskaičiavimo pakeitimui. Nors profesinių sąjungų atstovai pripažįsta sudėtingą įstaigos finansinę padėtį, jie teigia neturintys pakankamai informacijos įvertinti, ar darbo sutarčių keitimas yra būtinas ir proporcingas sprendimas.
„Mūsų nepritarimas nereiškia ligoninės finansinių problemų neigimo ar nenoro prisidėti prie jų sprendimo“, – Eltai sakė KUL darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Dainius Burdulis.
Spalio 13 dieną trys ligoninėje veikiančios profesinės sąjungos, sudarančios Jungtinę profesinių sąjungų atstovybę, bendrai nusprendė nepritarti siūlomam modeliui.
Profesinių sąjungų atstovai didžiausią grėsmę įžvelgia ne dėl galimo dabartinio atlyginimo „įšaldymo“, o dėl ilgalaikių darbuotojų pajamų augimo galimybių. Pagal vadovybės planą darbo sutartyse būtų sumažinti pagrindinio atlyginimo pastoviosios dalies koeficientai, o skirtumas kompensuojamas fiksuota kintamąja dalimi.
Profesinių sąjungų vertinimu, 2027 metais bendras pagrindinis darbo užmokestis išliktų toks pats, tačiau vėlesniais metais jis galėtų didėti lėčiau, nes augimas būtų skaičiuojamas nuo mažesnės pastoviosios dalies. D. Burdulis pabrėžė, kad vienodas atlyginimas 2027 metais, palyginti su 2026-aisiais, savaime negarantuotų, jog darbuotojų finansiniai interesai nenukentės.
Reikalauja duomenų ir garantijų
Profesinės sąjungos siekia gauti aiškias ilgalaikes atlyginimų didėjimo garantijas. Jos taip pat reikalauja užtikrinti, kad fiksuota kintamoji darbo užmokesčio dalis nebūtų vienašališkai sumažinta.
Spalio 16 dieną profesinės sąjungos oficialiai kreipėsi į ligoninės vadovybę. Jos paprašė pateikti išsamią finansinę informaciją, atskirų padalinių veiklos rezultatus, duomenis apie investicijas ir kitas išlaidas bei alternatyvius būdus skolai mažinti.
Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos KUL padalinio pirmininkė Gitana Tautkevičienė teigė, kad siūlomi pakeitimai nėra pakankamai išdiskutuoti, o jų finansinis poveikis ligoninei lieka neaiškus. Ji taip pat nurodė, kad įstaiga nepateikė alternatyvaus plano ir išsamios finansinės ataskaitos.
G. Tautkevičienės vertinimu, lyginant su minimaliosios mėnesinės algos didėjimu, numatoma tvarka galėtų lemti lėtesnį atlyginimų augimą.
KUL darbuotojų profesinės sąjungos apklausa parodė, kad modeliui nepritaria 76,9 proc. respondentų. Dar 8,8 proc. darbuotojų galėtų jį palaikyti tik suteikus papildomų garantijų arba pakeitus sąlygas. 12 proc. apklaustųjų teigė neturintys pakankamai informacijos sprendimui priimti, o modeliui pritarė 2,4 proc. respondentų.
Darbuotojai siūlo nagrinėti ir kitas išlaidų mažinimo kryptis, tarp jų – administracines bei valdymo sąnaudas.
Slaugytojai perspėja dėl galimų padarinių
Sekmadienį KUL darbuotoja Živilė Ruseckaitė savo „Facebook“ paskyroje išreiškė susirūpinimą dėl planuojamų pakeitimų. Ji kėlė klausimą, kokią asmeninę atsakomybę už ligoninės finansinę padėtį prisiima vadovybė ir kodėl finansinių bei vadybinių sprendimų pasekmės turėtų būti perkeliamos darbuotojams.
Ž. Ruseckaitė atkreipė dėmesį, kad slaugytojai dirba paromis, naktimis, savaitgaliais ir per šventes, o jų darbas susijęs su tiesiogine atsakomybe už pacientų sveikatą ir gyvybę.
Jos teigimu, sumažinus atlyginimus dalis kvalifikuotų slaugytojų galėtų pereiti į kitas gydymo įstaigas. Tokiu atveju likusiems darbuotojams tektų didesnis krūvis, o kartu didėtų perdegimo ir klaidų rizika. Darbuotoja taip pat priminė ankstesnius viešus pranešimus apie atlyginimų didinimą ir slaugytojų koeficientų suvienodinimą.
Ž. Ruseckaitė teigė, kad atlyginimų mažinimas keltų klausimų ne tik dėl finansų, bet ir dėl darbuotojų pasitikėjimo ligoninės vadovybe.
Vadovybė prognozuoja milijoninį deficitą
KUL generalinis direktorius prof. dr. Audrius Šimaitis Eltai nurodė, kad darbo užmokesčiui šiuo metu skiriama 80,4 proc. visų ligoninės pajamų. Finansiškai tvariu, jo teigimu, laikomas 72–73 proc. rodiklis.
Vadovybės skaičiavimu, jeigu dabartinis darbo apmokėjimo modelis nebūtų keičiamas, o būtų įgyvendinti numatomi Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties reikalavimai, iki 2027 metų pabaigos finansinis deficitas papildomai padidėtų 11–15 mln. eurų.
A. Šimaitis teigė, kad įgyvendinus siūlomą modelį darbo užmokesčio dalis ligoninės pajamose sumažėtų iki maždaug 74 proc., o metinis finansinis rezultatas priartėtų prie subalansuoto biudžeto.
Vadovybė tvirtina, kad fiksuota kintamoji atlyginimo dalis būtų nustatoma neterminuotai ir be raštiško darbuotojo sutikimo negalėtų būti pakeista. Nuo 2028 metų atlyginimai ir toliau didėtų, tačiau jų augimas būtų skaičiuojamas nuo pastoviosios, o ne nuo viso pagrindinio darbo užmokesčio dalies.
Ligoninės vadovybė profesinę sąjungą taip pat perspėjo, kad dėl sudėtingos finansinės padėties atlyginimų mokėjimas nuo 2027 metų vasario gali pradėti vėluoti.
D. Burdulis sakė, kad profesinės sąjungos šį įspėjimą vertina rimtai, tačiau neturi pakankamai duomenų savarankiškai nustatyti, kiek tokia rizika pagrįsta. Jo teigimu, prognozuojamą deficitą būtina atskirti nuo realaus pinigų trūkumo, dėl kurio galėtų vėluoti atlyginimai.
Situaciją nagrinės ligoninės dalininkai
Sveikatos apsaugos ministras L. Kukuraitis Eltai teigė, kad ministerijai žinoma sudėtinga KUL finansinė situacija. Ministerija inicijavo neeilinį ligoninės dalininkų susirinkimą, kuriame ketinama išsamiai aptarti padėtį ir ieškoti sprendimų.
Ministras nurodė kalbėjęsis su ligoninės direktoriumi ir iš jo gavęs informaciją apie situaciją. Susitikime taip pat planuojama išgirsti vadovybės pasiūlymus dėl tolesnių veiksmų.
L. Kukuraičio teigimu, KUL darbuotojų atlyginimai, palyginti su kitomis ligoninėmis, yra vieni didžiausių, todėl darbo užmokestis sudaro didelę įstaigos biudžeto naštą. Ministro vertinimu, norint suvaldyti šį spaudimą, būtina ieškoti sprendimų, už kuriuos atsakomybę prisiima ligoninės direktorius.
KUL 2026 metų pirmąjį pusmetį patyrė 4,9 mln. eurų veiklos nuostolį. Įstaiga nuostolingai dirba jau ketverius metus iš eilės, o skolos tiekėjams ir trumpalaikiai įsipareigojimai apsunkina paslaugų teikimo užtikrinimą.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, ligoninės pajamos ir teikiamų paslaugų apimtys didėja, tačiau sąnaudos auga dar sparčiau.
2025 metais KUL dirbo 3020 darbuotojų, o metinės įstaigos pajamos siekė beveik 162 mln. eurų.