Vyriausybė nepritaria Seimo narės konservatorės Daivos Ulbinaitės pavasarį parlamentui pateiktoms įstatymų pataisoms, kuriomis siūloma nustatyti 16 metų „skaitmeninės pilnametystės“ ribą.
Ministrų kabineto vertinimu, ši riba nebūtų suderinta nei su galiojančiu asmens duomenų apsaugos reguliavimu, nei su Nepilnamečių apsaugos įstatyme įtvirtinta amžiaus klasifikacija.
Vyriausybė pažymi, kad projekte nepakankamai aiškiai nustatytas 16 metų ribos santykis su kitais teisiniais režimais, reglamentuojančiais nepilnamečių galimybę savarankiškai naudotis informacinės visuomenės paslaugomis ir duoti sutikimą tvarkyti jų asmens duomenis. Nepilnamečiams galimos viešosios informacijos poveikis įstatyme vertinamas pagal 7, 14 ir 18 metų ribas, o 16 metų riba jame nenustatyta.
Vyriausybės nuomone, siūlomas reguliavimas iš dalies dubliuotų jau galiojančias nuostatas. ES Skaitmeninių paslaugų aktas ir nacionaliniai teisės aktai platformoms jau nustato pareigą užtikrinti aukštą nepilnamečių privatumo, saugos ir saugumo lygį, taip pat numato priežiūros institucijų įgaliojimus ir sankcijas.
Reguliavimas galėtų suskaidyti taisykles
Ministrų kabinetas teigia, kad papildomas nacionalinis reguliavimas šiuo metu galėtų lemti teisės normų fragmentaciją ir neatitikti teisėkūros tikslingumo principo.
ES vaikų akto pasiūlymu taip pat siekiama bendro amžiaus patvirtinimo ir kitų nepilnamečių apsaugos reikalavimų suderinimo visoje Europos Sąjungoje. Jame numatoma 15 metų riba, todėl, Vyriausybės vertinimu, nėra pakankamai aišku, kaip ji derėtų su projekte siūloma 16 metų riba.
Vyriausybė įspėja, kad nacionalines taisykles priėmus dar nepasibaigus ES reguliavimo procesui, galėtų būti taikomos skirtingos amžiaus ribos ir nevienodi prieigos prie skaitmeninių paslaugų režimai.
Be to, siekiant patikrinti, ar naudotojui yra 16 metų, praktiškai reikėtų tikrinti visų paslaugų naudotojų amžių. Tokia priemonė, nors būtų skirta jaunesniems nei 16 metų asmenims, iš esmės sukurtų bendro pobūdžio amžiaus patikros infrastruktūrą.
Vyriausybės nuomone, nacionalinis amžiaus tikrinimo reguliavimas turėtų būti vertinamas kartu su jau kuriama bendra ES amžiaus patikros infrastruktūra ir jos naudojimu, numatomu ES vaikų akto pasiūlyme.
Vien amžiaus ribos, pasak Vyriausybės, nepakaktų
Ministrų kabinetas pabrėžia, kad nepilnamečius svarbu apsaugoti ne tik nuo žalingos informacijos, bet ir nuo patyčių, pavojingų kontaktų bei kitų rizikų.
Vyriausybės vertinimu, įstatymo projekte numatytas įpareigojimas neapima grėsmių, susijusių su skaitmeninių paslaugų dizainu, rekomendavimo sistemomis, nepageidaujamais kontaktais, pertekliniu naudojimusi ir kitomis aplinkybėmis, galinčiomis paveikti nepilnamečių saugumą.
Šios rizikos ir jų mažinimo priemonės jau reglamentuojamos Skaitmeninių paslaugų akte. Tuo metu ES vaikų akto pasiūlyme papildomai numatomi saugaus paslaugų dizaino, amžiaus patvirtinimo, privatumo nustatymų, nepageidaujamų kontaktų ribojimo, rekomendavimo sistemų ir kiti reikalavimai.
Vyriausybės teigimu, tolesnės priemonės, skirtos nepilnamečių apsaugai skaitmeninėje erdvėje stiprinti, turėtų būti kuriamos ES, o ne nacionaliniu lygmeniu. Priešingu atveju galėtų atsirasti su ES teise nesuderinamas, besidubliuojantis ar suskaidytas reguliavimas.
Suabejojo ir sankcijų veiksmingumu
Vyriausybė taip pat skeptiškai vertina D. Ulbinaitės siūlymą nustatyti administracinę atsakomybę interneto platformų paslaugų teikėjų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už nepilnamečių apsaugos reikalavimų pažeidimus.
Kadangi atsakomybė už tokius pažeidimus jau numatyta Skaitmeninių paslaugų akte, Informacinės visuomenės paslaugų įstatyme ir Administracinių nusižengimų kodekse, naujų sankcijų nustatymą Vyriausybė laiko netikslingu.
Ministrų kabinetas taip pat abejoja, ar praktikoje būtų įmanoma veiksmingai reguliuoti ir bausti pasaulines platformas. Jo vertinimu, Lietuva neturi realių galimybių daryti įtaką tokių paslaugų teikimo sąlygoms, o priežiūros institucijoms būtų sudėtinga taikyti administracinio poveikio priemones užsienyje įsisteigusiems tarpininkavimo paslaugų teikėjams dėl Lietuvos teisės aktų pažeidimų.
Iniciatyvą po pateikimo palaikė 65 Seimo nariai, nė vienas nebalsavo prieš, o 9 susilaikė. Projektai perduoti svarstyti Seimo komitetams.
Siūlomomis nuostatomis tikimasi sumažinti jaunesnių nepilnamečių patekimą į interneto platformas be tėvų žinios ir aiškiau apibrėžti paslaugų teikėjų pareigas.