Klaipėdos „Dragūno“ ir Kauno „Granito“ rankininkai savaitgalį pradės Europos taurės antrojo etapo kovas.
„Dragūnas“ šeštadienį ir sekmadienį namuose dukart susitiks su Čekijos klubu „Zubrži“, o „Granitas“ abejas rungtynes Timišoaroje žais su vietos „Politehnica“. Tokį tvarkaraštį klubai pasirinko bendru susitarimu.
Kauniečiai Europos taurės sezoną pradėjo dar rugsėjį. Pirmajame etape jie išvykoje 21:25 nusileido Nikosijos „Omonoia 29M“, tačiau po savaitės Alytuje varžovus įveikė net 31:19 ir pateko į kitą etapą.
Lietuvos čempionas „Dragūnas“ dėl aukštesnio reitingo pirmajame etape nežaidė. Tuo metu Vilniaus „Šviesa“ turėjo pripažinti Stambulo GSK pranašumą: Turkijoje vilnietės pralaimėjo 37:44, o namuose laimėjo 34:31.
Antrojo etapo burtuose „Dragūnas“ buvo įtrauktas į stipresnį krepšelį. Tai savaime negarantuoja parankaus varžovo, tačiau šįkart klaipėdiečiams teko silpnesnė komanda nei „Granitui“.
„Zubrži“ sudaro daugiausia jauni čekų rankininkai – daugiau nei 23 metus turi tik trys komandos žaidėjai. Tuo metu Timišoaros „Politehnica“ yra gerokai tarptautiškesnė: kartu su rumunais joje rungtyniauja sportininkai iš aštuonių užsienio šalių.
Šiuo požiūriu varžovai yra priešingi Lietuvos klubams. „Granite“ tėra du vyresni nei 21 metų rankininkai, o patyrusių žaidėjų turinčio „Dragūno“ sudėtyje yra legionierių iš Moldovos, Sakartvelo ir Ukrainos.
Klaipėdos klubas šį sezoną išlieka Lietuvos čempionato lyderiu. Migliaus Astrausko treniruojama komanda laimėjo visas septynerias rungtynes ir taip pat nepralaimėjo nė karto Baltijos lygoje, kurioje iškovojo keturias pergales.
Paskutinį kartą „Dragūnas“ pralaimėjo balandžio viduryje, Baltijos lygos finale Pylvos „Serviti“ komandai. Po to klaipėdiečiai Lietuvos ir Baltijos lygose bei Lietuvos supertaurėje laimėjo 17 susitikimų iš eilės.
„Granitas“ Lietuvos lygoje šiuo metu yra trečias. Vaidoto Groso auklėtiniai per šešerias rungtynes surinko 6 taškus. Tarp Kauno ir Klaipėdos klubų įsitaisiusi „Šviesa“ turi 10 taškų.
„Zubrži“ istorija – nuo mažo miestelio iki šalies čempionų
„Dragūno“ varžovas atvyksta iš Moravijos miestelio Zubržių, kuriame gyvena apie penkis tūkstančius žmonių. Miestelio pavadinimas reiškia „stumbrus“. Nepaisant nedidelio dydžio, Zubržiai turi gilias rankinio tradicijas: klubas įkurtas 1926 metais, o jo sportininkai rankinį žaidė jau nuo pat pradžių.
Pirmasis ryškesnis klubo pakilimas prasidėjo septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. 1960 metais „Zubrži“ pateko į Čekoslovakijos pirmąją lygą, kur kelis sezonus užėmė ketvirtąją arba penktąją vietą, tačiau medalių nelaimėjo. 1971-aisiais komanda iškrito į antrąją pirmenybių pakopą.
Klubas atsigavo po Čekoslovakijos subyrėjimo. 1993 metais „Zubrži“ vėl iškovojo vietą Čekijos aukščiausioje lygoje ir paskutinį XX amžiaus dešimtmetį priklausė šalies stipriausiųjų klubų grupei.
1995 metais Zubržių ekipa tapo Čekijos vicečempione, o 1996 ir 1997 metais čempionatą laimėjo du kartus iš eilės. Iš viso klubas Čekijos čempionu tapo tris kartus – trečiąjį titulą iškovojo 2012 metais. Be to, „Zubrži“ turi po šešis sidabro ir bronzos medalius. Paskutinį kartą tarp prizininkų komanda buvo 2022 metais, kai užėmė trečiąją vietą, o praėjusį sezoną liko ketvirta.
„Zubrži“ ne kartą žaidė Europos turnyruose, tačiau tarptautinėje arenoje išskirtinių rezultatų nepasiekė. Šiuo metu Čekijos klubai ir rinktinė Europoje neblizga. Pertvarkius žemyno varžybas, Čekijos čempionai gavo vietą Europos lygoje, tačiau „Karvina“ šį rudenį antrajame pagal pajėgumą turnyre dar neiškovojo nė vieno taško.
Čekijos čempionate „Karvina“ pirmauja, laimėjusi visas septynerias rungtynes. „Zubrži“ per aštuonis mačus surinko 11 taškų ir užima trečią vietą. Komanda pralaimėjo „Karvina“ ir Plzenės „Talant“, taip pat netikėtai išleido tašką rungtynėse su autsaidere „Strakonice“.
Žinomiausias Zubržių klubo žaidėjas – 36-erių Jakubas Hrstka, ilgą laiką atstovavęs Čekijos rinktinei. Netoli Zubržių esančiuose Valašske Meziržyčiuose gimęs rankininkas karjerą pradėjo būtent šiame klube. Vėliau jis rungtyniavo stipriausiame Slovakijos klube Prešovo „Tatran“, žaidusiame Čempionų lygoje, ir Vokietijos antrosios lygos „Dessau“ ekipoje. Karjeros pabaigoje J. Hrstka sugrįžo į gimtinę.
Be jo, komandoje yra tik du vyresni nei 23 metų žaidėjai: 30-metis vartininkas Bohumilas Pšenica ir 26-erių graikas Giorgos Markatatos. Dar vienas klubo legionierius – prieš šį sezoną į Čekiją atvykęs 20-metis latvis Endijus Šnepstas, anksčiau žaidęs Murjanių sporto gimnazijos komandoje.
Likę „Zubrži“ rankininkai – jauni čekai iš Zubržių, Valašske Meziržyčių, Frydek Misteko, Zlyno ir kitų Moravijos miestų.
Timišoaros klubas susigrąžinti pozicijas bando su užsieniečių pagalba
„Politehnica“ taip pat turi ilgą istoriją. Klubas 1947 metais įkurtas Timišoaros politechnikos universitete ir įvairiais laikotarpiais buvo vienas iš Rumunijos rankinio lyderių.
Dar tada, kai rankinis buvo žaidžiamas lauke, Timišoaros studentų komanda, tuo metu vadinta „Štiinta“ („Mokslas“), 1956 metais tapo Rumunijos vienuolikių rankinio čempione.
Rankiniui persikėlus į sales, „Politehnica“ ne kartą kovojo dėl šalies pirmenybių medalių. Antrąsias vietas ji užėmė 1961, 1979 ir 1987 metais, trečiąsias – 1967, 1985 ir 1986 metais, o Rumunijos čempione tapo tik kartą – 1991-aisiais.
Vėliau klubas išgyveno dvi dideles finansines krizes ir buvo iškritęs į antrąją lygą. Šiame amžiuje Rumunijos čempionato medalį „Politehnica“ laimėjo vieną kartą – 2016 metais užėmė trečiąją vietą.
Vis dėlto beveik 300 tūkstančių gyventojų turinčio Timišoaros klubo rezultatai periodiškai primena apie jo galimybes. 2019 metais komanda iškovojo Rumunijos taurę, o praėjusį sezoną vėl pasiekė finalą, kuriame pralaimėjo Bukarešto „Dinamo“. Rumunijos čempionate Timišoaros ekipa finišavo ketvirta.
Tokios pozicijos klubo vadovams nepakako. Šiam sezonui „Politehnica“, Rumunijos apžvalgininkų vertinimu, suformavo maždaug 2 mln. eurų biudžetą, pasikvietė patyrusių legionierių ir reikšmingai sustiprino sudėtį.
Rumunijoje rankinis yra gerokai populiaresnis nei Lietuvoje, nors neprilygsta jo populiarumui Vengrijoje, Danijoje ar Islandijoje. Tačiau tarptautinėje arenoje ryškesnių rezultatų dažniausiai pasiekia moterų rinktinė. Vyrų komanda į Europos pirmenybes patenka sunkiai, o pasaulio čempionate nuo 2011 metų nežaidė nė karto.
Rumunijos klubų pajėgumą dažnai sustiprina užsieniečiai. „Politehnica“ sudėtis šį sezoną primena geografijos pamoką: puolime svarbų vaidmenį atlieka graikas Theodoros Boskos, ukrainietis Zacharas Denysovas, juodkalnietis Risto Vujačičius, kroatas Valentino Ravničius ir brazilas Thiago Alvesas. Vartuose žaidžia kitas ukrainietis Antonas Terechovas, o komandoje taip pat yra rankininkų iš Portugalijos, Norvegijos ir Lenkijos.
Timišoaros klube rungtyniauja ir Rumunijos rinktinės nariai. Metų pradžioje Europos čempionate šaliai atstovavo Alexandru Andrei, Razvanas Trifas ir Andrasas Szaszas.
Rumunijos čempionate „Politehnica“ dalijasi trečiąją vietą su Baja Marės „Minaur“ – abi komandos per penkis turus surinko po 7 taškus. Vienu tašku daugiau turi pirmąją vietą besidalijantys Bukarešto „Dinamo“ ir CSM.
Sezono pradžioje Timišoaros ekipa įveikė praėjusio sezono vicečempioną „Buzau“, kuriame žaidžia Gabrielius Virbauskas, čempiono titulą ginantį „Dinamo“ ir sėkmingai sezoną pradėjusį CSM. Tačiau „Politehnica“ taškų prarado sužaidusi lygiosiomis su Turdos „Potaissa“ bei pralaimėjusi „Minaur“. Visus šiuos praradimus Timišoaros klubas patyrė išvykose.
Rumunijos čempionate konkurencija išlieka didelė. Aiškiu favoritu laikomas turtingiausias šalies klubas „Dinamo“, čempiono titulą išlaikantis nuo 2016 metų ir sėkmingai žaidžiantis Čempionų lygoje. Dėl kitų medalių kasmet varžosi penkios ar šešios panašaus pajėgumo komandos, kurios vis labiau priartėja ir prie „Dinamo“.
Po penkių šio sezono turų pirmąją ir šeštąją vietas skyrė vos du taškai. Tarp šių komandų net nebuvo vicečempionės „Buzau“.