Pirmą kartą Iraną V. Sapranavičius aplankė 1999 m. Tuo metu, pasak lietuvio, į šalį patekti buvo nelengva, o turistų ten beveik nebuvo.
Keliones grupėms į Iraną jis pradėjo organizuoti tik 2018 m. Pavasarį suburta paskutinė keliautojų grupė išvykti nebespėjo – dėl prasidėjusio karo Artimuosiuose Rytuose kelionę teko atšaukti.
Pašnekovas teigė, kad į Iraną žmonės vykdavo ir su užsienio kelionių organizatoriais, ir savarankiškai. Jo vertinimu, ši kryptis labiausiai tinka egzotikos ieškantiems keliautojams.
Dvi savaitės Irane gali kainuoti nuo 1,5 iki 2,5 tūkst. Eur. Galutinė suma priklauso nuo pasirinkto keliavimo būdo – savarankiškos kelionės ar kelionių organizatoriaus paslaugų. Didžiausią biudžeto dalį, pasak V. Sapranavičiaus, paprastai sudaro skrydžių bilietai.
Norintiems keliauti pigiau jis nurodė, kad viešbutyje nakvynė gali kainuoti apie 10 Eur, o šimtų kilometrų kelionė visuomeniniu transportu – maždaug 5 Eur.
Irane dingusios lietuvės sesuo prakalbo apie užtrukusias paieškas: turi žinių apie paslaptingą namą (32)
Aiškėja daugiau detalių apie Irane dingusias lietuves: viena tarnavo kariuomenėje, sureagavo prokuroras (11)
Ryškėja viena iš versijų: Lrytas žiniomis, Irane dingusios lietuvės gali būti kalėjime (17)
Kelionių vadovas pastebėjo, kad pirmą kartą į Iraną žmones dažniausiai atveda istorija, gamta ar architektūra, o sugrįžti antrąkart juos paskatina vietiniai gyventojai.
Pasak jo, pasaulį išmaišę keliautojai dažnai iranietes ir iraniečius vadina vienais svetingiausių žmonių, neretai juos lygindami su Sakartvelo gyventojais. Ypač daug dėmesio turistai sulaukia atsiskyrę nuo grupės: vietiniai prieina, užkalbina ir gali pakviesti į svečius pasivaišinti.
Vis dėlto V. Sapranavičius įspėjo, kad Irane galioja saviti su mandagumu susiję papročiai, kuriuos nepažįstantys užsieniečiai gali suprasti klaidingai.
Pavyzdžiui, už suteiktą paslaugą iraniečiai kartais pasako, kad pinigų nereikia. Tačiau tai ne visuomet reiškia, jog atsiskaityti nereikės. Pašnekovas aiškino, kad mandagumas reikalauja pasiūlyti pinigų pirmą ir antrą kartą, o trečiąjį pasiūlymą vietinis jau priima. Šios taisyklės nežinantis turistas gali patikėti, kad taksistas iš tiesų atsisako atlygio.
Kita vertus, kai kuriais atvejais vietiniai padeda nuoširdžiai ir nieko mainais nesitikėdami.
Į Iraną nepasiruošusiam keliautojui gali kilti ir kur kas rimtesnių problemų, pavyzdžiui, jis gali likti be galimybės atsiskaityti. V. Sapranavičius prisiminė moterį iš Kišo salos, kuri atvyko tik su banko kortele, tačiau niekur negalėjo ja pasinaudoti.
Tokioje situacijoje, pasak kelionių vadovo, belieka ieškoti vietinių pažinčių, kurios galėtų paskolinti pinigų.
Jis taip pat patarė viešai nerodyti grynųjų, plačiai neatverti piniginės ir nesidėti jos į užpakalinę kelnių kišenę. Šių atsargumo priemonių, jo teigimu, reikėtų laikytis bet kur.
Moterys, keliaujančios Irane, privalo atkreipti dėmesį į aprangą, ypač viešose vietose. Galvą turi dengti skarelė, didelė kepurė ar šalikėlis. Taip pat būtinas ilgesnis drabužis, dengiantis sėdmenis, ir ilgos rankovės. Tam gali tikti ilgesni marškiniai, sijonas ar suknelė.
V. Sapranavičius pasakojo žinantis atvejį, kai Irane į kalėjimą pateko vakariečių pora. Virš valstybinių saugumo objektų jie skraidino droną, todėl kilo įtarimų, kad keliautojai gali būti specialiųjų tarnybų agentai.
Jo teigimu, tokie veiksmai Irane vertinami itin jautriai, todėl keliaujant būtina elgtis apdairiai. Vis dėlto, anot pašnekovo, vien dėl nedidelės klaidos žmonės paprastai neįkalinami. Jis taip pat pažymėjo, kad Teherane vakarais galima pamatyti ir be skarelių vaikštančių vietinių moterų, kurios dėl to nebesulaikomos.
Apie galimas Irane dingusių lietuvių istorijos versijas kelionių vadovas nesiryžo spėlioti. Jis sakė, kad pirmiausia reikėtų sulaukti oficialios informacijos.
Lrytas primena, kad Užsienio reikalų ministerija (URM) ragina Lietuvos piliečius nevykti į Iraną, o šalyje jau esančius žmones – kuo greičiau išvykti.
URM teigimu, saugumo padėtis Irane tebėra bloga, o Lietuvos piliečiams gali grėsti neteisėtas sulaikymas ar areštas. Sulaikytiems arba į nelaimę patekusiems Lietuvos piliečiams konsulinė ir teisinė pagalba gali būti labai ribota arba apskritai neįmanoma.
Jeigu kelionė į Iraną yra neatidėliotina, URM rekomenduoja nesilankyti teritorijose, esančiose 100 km ar mažesniu atstumu nuo Afganistano sienos, taip pat vietovėse, esančiose 10 km ar mažesniu atstumu nuo Irako sienos.
Taip pat nerekomenduojama vykti į Sistano-Balučistano provinciją, teritorijas į rytus nuo Bamo ir Jasko apylinkių bei Bamą. Itin pavojingais miestais įvardijami Zahedanas, Zabolas ir Mirdžavehas.
Keliaujantiems URM pataria išlikti budriems ir nepasitikėti visais žmonėmis, prisistatančiais policijos pareigūnais. Kai kurie saugumo darbuotojai gali vilkėti civiliais drabužiais, todėl rekomenduojama paprašyti parodyti tarnybinį pažymėjimą.
Jungtinės Karalystės valdžios institucijos taip pat įspėja, kad policininkais apsimetantys asmenys gali taikytis į užsieniečius ir turistus, bandydami juos apiplėšti. Tokiais atvejais patariama neatiduoti dokumentų ar grynųjų ir nesėsti į siūlomą transporto priemonę.
Turistams taip pat rekomenduojama nesinaudoti motociklais važinėjančių taksistų paslaugomis, nes kai kuriais atvejais keleiviai gali būti nuvežti į atokias vietas ir apiplėšti.
Viešuosiuose keliuose moterims vairuoti motociklus visuomenėje nėra priimtina, todėl joms gali grėsti sulaikymas. Be to, Irano valdžios institucijos yra sulaikiusios moteris ir mergaites dėl aprangos taisyklių nesilaikymo.
Irane griežtai draudžiama fotografuoti karinius ir kitus vyriausybinius objektus. Užsieniečiai buvo sulaikyti vien dėl to, kad šalia svarbių objektų turėjo fotografavimo įrangą.
Jungtinės Karalystės institucijos perspėja, kad viešai naudojamas nešiojamasis kompiuteris ar kita elektroninė įranga gali būti neteisingai interpretuota, ypač jei įrenginyje yra nuotraukų. Dėl to keliautojas gali būti suimtas ir apkaltintas sunkiais nusikaltimais, įskaitant šnipinėjimą. Prieš fotografuojant vietinius patariama visada atsiklausti jų leidimo.
Keliautojams taip pat patariama turėti alternatyvių ryšio ir navigacijos priemonių bei informuoti draugus ir artimuosius apie savo buvimo vietą.
JK institucijos pažymi, kad Irano valdžia anksčiau be įspėjimo yra blokavusi, sulėtinusi arba visiškai nutraukusi fiksuotojo, interneto ir mobiliojo ryšio paslaugas. Tai gali sutrikdyti ryšį ir išmaniuosiuose telefonuose bei kituose įrenginiuose veikiančias vietos nustatymo paslaugas.