Lietuvos kalėjimų tarnyba (LKT) neįrodė, kad nevykdant teisingumo ministrės R. Tamašunienės įsakymo institucijai grėstų neatitaisoma žala. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) atmetė tarnybos skundą ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Bylos duomenimis, LKT kreipėsi į Regionų administracinį teismą, prašydama panaikinti liepą priimtą ministrės R. Tamašunienės įsakymą. Juo tarnybos direktorius Mindaugas Kairys buvo įpareigotas atšaukti sprendimus, susijusius su Kauno kalėjimo pertvarka.
Rugpjūtį teismas šį prašymą priėmė nagrinėti. Rugsėjo 2 dieną LKT pateikė atskirąjį skundą ir paprašė laikinai sustabdyti ministro įsakymo galiojimą, kol bus išnagrinėta administracinė byla.
Regionų administracinis teismas tokio prašymo netenkino. LKT sprendimą apskundė LVAT, prašydama jį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės arba grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
LKT teigė, kad neįgyvendinus R. Tamašunienės įsakymo institucijai galėtų būti padaryta „sunkiai atitaisoma žala“. Tarnyba taip pat nurodė galimą tarnybinę nuobaudą jos vadovui M. Kairiui, kuriam tuo metu buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas, ir teigė, kad nuobauda galėtų neigiamai paveikti LKT reputaciją.
Vis dėlto LVAT teisėjų kolegija konstatavo, kad tarnyba nepagrindė realios grėsmės, jog nesustabdžius ministrės įsakymo vykdymo jai būtų padaryta neatitaisoma žala.
R. Tamašunienė anksčiau yra teigusi, kad ragino M. Kairį atšaukti sprendimus dėl reformos Kauno kalėjime ir tai nurodė savo įsakymu, tačiau, jos teigimu, LKT vadovas to nepadarė.
Po šios situacijos atliktas tarnybinis patikrinimas. Jo metu nustatyta, kad M. Kairys, priimdamas sprendimus dėl pareigybių panaikinimo Kauno kalėjime ir neatsižvelgdamas į ministrės įpareigojimą juos atšaukti, pažeidė Vidaus tarnybos statutą bei kitus teisės aktus.
Įvertinusi patikrinimo išvadas, teisingumo ministrė pasiūlė M. Kairiui skirti papeikimą. Vyriausybė šiam siūlymui pritarė. Pats LKT vadovas su jam pareikštais priekaištais nesutiko ir tvirtino, kad pertvarka kalėjimuose vykdoma priverstiniu būdu. Jis taip pat sakė sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skųsiantis teismui.
M. Kairiui nuobaudos skirtos ir anksčiau
LKT direktorius tarnybinėmis nuobaudomis buvo baustas ir anksčiau. Vyriausybė pernai liepos 9 dieną jam skyrė papeikimą, o liepos 16 dieną – griežtą papeikimą.
Atsižvelgęs į tarnybinių patikrinimų išvadas, abi nuobaudas M. Kairiui skirti pasiūlė tuometis teisingumo ministras Rimantas Mockus. Patikrinimų metu jo veiksmuose nustatyta pažeidimų, susijusių su tarnybos lėšų panaudojimu ir tarnybinio automobilio naudojimo tvarka.
Vėliau R. Mockus pasiūlė M. Kairį atleisti iš pareigų. Tačiau LKT vadovui buvo suteiktas pranešėjo statusas, todėl jis negalėjo būti atleistas iš darbo.
Specialiųjų tyrimų tarnyba buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimo neteisėto poveikio M. Kairiui. Šių metų gegužę tyrimas buvo nutrauktas, tačiau teismas nurodė jį tęsti. Neoficialiomis portalo „Delfi“ žiniomis, tyrimas buvo susijęs su R. Mockaus veiksmais. Portalo teigimu, LKT vadovas galėjo įrašyti pokalbį su R. Mockumi ir perduoti įrašą teisėsaugai.
ELTA primena, kad M. Kairys į LKT paskirtas praėjusios Seimo kadencijos metu. 2023 metų kovą jis tapo direktoriaus pavaduotoju, o nuo 2024 metų gegužės eina tarnybos direktoriaus pareigas.