„Financial Times“ atskleidė neoficialių pastangų užkulisius, kai per tarpininkus buvo mėginama užmegzti ryšį su Vladimiru Putinu ir išsiaiškinti, ar Rusijos vadovas pasirengęs taikos deryboms. Ši iniciatyva kilo baiminantis, kad invazija į Ukrainą gali peraugti į branduolinį konfliktą ir tiesioginį karą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV).
Tačiau planas galiausiai žlugo: Vašingtonas nepatvirtino neoficialaus kanalo, o Ukraina atmetė bet kokias teritorines nuolaidas.
2022 metų kovo 3 dieną teisininkui R. Connui, gyvenančiam Vestono mieste Konektikuto valstijoje, paskambino pašnekovas iš Maskvos. Per apsaugotą ryšį jis susijaudinęs tvirtino, kad V. Putinas esą pasirengęs Ukrainoje panaudoti taktinį branduolinį ginklą, nes mano, jog JAV siekia sunaikinti Rusiją.
R. Connas mėgino jį nuraminti ir papasakojo, kad jau kelis mėnesius su Ericu Greenu, vyresniuoju JAV Nacionalinio saugumo tarybos direktoriumi Rusijos reikalams, aptarinėjo galimybę sukurti neoficialų ryšių su Maskva kanalą. Pašnekovas pažadėjo per pietus susitikti su Jurijumi Ušakovu, V. Putino patarėju užsienio politikos klausimais.
Apie pokalbį R. Connas iš karto informavo E. Greeną. Pareigūnas atsakė, kad pranešimai apie galimą Rusijos vadovo pasirengimą panaudoti branduolinį ginklą JAV jau buvo pasiekę ne pirmą kartą.
FT nurodo, kad po Sovietų Sąjungos žlugimo R. Connas su šeima kurį laiką gyveno Rusijoje – Boriso Jelcino valdymo laikotarpiu ir per pirmąją V. Putino prezidentavimo kadenciją. Jis mėgino padėti šaliai pereiti prie demokratijos ir kapitalizmo.
R. Connas teigė, kad neoficialaus kanalo idėją E. Greenui pasiūlė 2021 metais, netrukus po to, kai šis pradėjo vadovauti Rusijos reikalų krypčiai JAV Nacionalinio saugumo taryboje Joe Bideno administracijoje. Teisininkas siūlė įtraukti amerikiečius, anksčiau gyvenusius ir dirbusius Rusijoje bei turinčius ryšių su jos elitu. E. Greenas paprašė pasiūlymą pateikti raštu.
R. Connas taip pat pasakojo, kad po 2022 metų balandį Stambule nutrūkusių Ukrainos ir Rusijos taikos derybų E. Greenas jam esą sakė, jog JAV su Rusija nevykdo jokių reikšmingų derybų – nei oficialiai, nei užkulisiuose. E. Greenas šį teiginį neigia.
R. Connas dar teigė, kad būdamas 19 metų sulaukė KGB mėginimo jį užverbuoti, o vėliau panašų pasiūlymą gavo ir iš CŽV. Abiejų tarnybų pasiūlymų jis atsisakė.
Nepavykus susisiekti su J. Ušakovu, R. Connas kreipėsi į investicijų bankininką B. Forsmaną. 58 metų vyras 1991 metų vasarą stažavosi Maskvoje, o būsimą žmoną pirmą kartą sutiko keliaudamas į Kyjivą.
Po Sovietų Sąjungos žlugimo B. Forsmanas tapo Pasaulio banko privatizacijos Ukrainoje projekto konsultantu, persikėlė į Kyjivą ir susituokė. 2000-ųjų pradžioje jis vadovavo „Dresdner Bank“ investicijų padaliniui Maskvoje.
Vėliau B. Forsmanas du kartus mėgino užmegzti ryšį su Donaldo Trumpo administracija. 2016 metais jis perdavė D. Trumpui Kremliaus kvietimą pasisakyti konferencijoje Sankt Peterburge, o po antrosios D. Trumpo pergalės rinkimuose pasiūlė savo paslaugas Rusijos klausimais.
R. Connas ir B. Forsmanas susitiko 2022 metų rugsėjį. Per pietus Niujorko priemiestyje jie aptarė galimybę užmegzti ryšį su V. Putinu. B. Forsmanas papasakojo, kad panašų pasiūlymą jau buvo pateikęs E. Greenui.
Abu vyrai baiminosi, kad Rusijos invazija gali peraugti į branduolinį konfliktą ir tiesioginį susidūrimą su JAV. B. Forsmanas taip pat teigė pažįstantis buvusį Rytų Vokietijos šnipą M. Warnigą, su kuriuo dirbo „Dresdner Bank“ ir kuris, jo manymu, turėjo asmeninę prieigą prie V. Putino.
M. Warnigas sutiko 2022 metų spalio 4 dieną Ciuriche išklausyti R. Conną. Per susitikimą jis pasakojo apie darbą „Stasi“ ir santykius su V. Putinu, kurį vadino savo draugu.
Anot M. Warnigo, 1990-aisiais jie dažnai ilgai vakarodavo Sankt Peterburge kartu su V. Putino kolegomis. Pasak jo, tai buvo tie patys žmonės, vėliau užėmę svarbiausius postus Maskvoje.
M. Warnigas tvirtino, kad V. Putinas jam nebuvo pasakojęs apie planus įsiveržti į Ukrainą, tačiau itin jautriai reagavo į tai, ką laikė ankstesniais Vakarų pažeminimais, ir manė esąs įvarytas į kampą. Tuo metu Rusija į savo konstituciją neteisėtai įtraukė iš dalies okupuotas Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritis.
V. Putinas viešai pareiškė, kad gindamas užgrobtas teritorijas panaudos visas Rusijos žinioje esančias priemones. FT šį pareiškimą įvertino kaip vos pridengtą grasinimą branduoliniu karu.
R. Connas teigė, kad V. Putino gyvenimo aplinkybės jam priminė Hitlerio bunkerį. Teisininkas baiminosi, jog Rusijos vadovas branduolinį karą gali suvokti kaip savotišką savižudybę.
M. Warnigas pabrėžė, kad nedirba JAV vyriausybei, tačiau tikino galintis atvirai kalbėtis su V. Putinu, ginčyti jo požiūrį ir perduoti jam žinutes.
FT priminė, kad 2005 metais „The Wall Street Journal“ rašė, jog M. Warnigas buvo „Stasi“ majoras ir su V. Putinu susidraugavo dar devintajame dešimtmetyje, kai šis dirbo Drezdene. M. Warnigas tai neigė ir tvirtino pirmą kartą su V. Putinu susitikęs tik dešimtojo dešimtmečio pradžioje, kai abu jau buvo palikę žvalgybos tarnybas.
Iki 1993 metų jų santykiai buvo tokie artimi, kad V. Putinas išsiuntė dvi vyresniąsias dukteris gyventi pas M. Warnigą į Vokietiją. FT teigimu, taip nutiko po to, kai V. Putino žmona Liudmila sunkiai nukentėjo per automobilio avariją.
Vėliau M. Warnigas tapo „Rosneft“ ir banko „Rossija“ direktorių valdybų nariu, vadovavo „Nord Stream“ dujotiekio į Vokietiją statybai ir nuolat dalyvaudavo Miuncheno saugumo konferencijoje.
JAV pareigūnai jį laikė galimu tiesioginio ryšio su V. Putinu kanalu. Buvęs JAV ambasadorius Rusijoje Michaelas McFaulas pasakojo, kad M. Warnigas buvo pirmasis žmogus sąraše tų, su kuriais JAV administracija palaikė ryšius ir kurie tuo pat metu reguliariai bendravo su V. Putinu. Tame sąraše taip pat buvo Henry Kissingeris, tuometinis „Exxon“ vadovas Rexas Tillersonas ir aktorius Stevenas Seagalas.
Po susitikimo Ciuriche R. Connas E. Greenui išsiuntė išsamų pokalbio su M. Warnigu aprašymą. Netrukus E. Greenas per „Signal“ paskambino teisininkui ir pranešė, kad Baltieji rūmai norėtų perduoti M. Warnigui kelias žinutes Rusijos vadovui.
Vėliau R. Connas su M. Warnigu susitiko golfo klube „Tuniberg“, netoli savo namų Vokietijos Švarcvaldo regione. Jis perskaitė JAV poziciją: Vašingtonas nesiekia režimo pakeitimo, Rusijos sunaikinimo ar jos egzistencijos grėsmės, o nori palaikyti tarptautinę tvarką, Jungtines Tautas ir taiką.
M. Warnigas teigė galintis su V. Putinu kalbėtis apie bet ką, tačiau perspėjo, kad Rusijos vadovas jo žodžių rimtai nepriims, jei jis neturės atitinkamų įgaliojimų. Buvęs šnipas karą vadino siaubinga klaida ir sakė jau perspėjęs V. Putiną, kad Rusijos invazijoje nugalėtojų nebus.
Pasak M. Warnigo, V. Putinas gyveno informaciniame burbule ir iš mūšio lauko gaudavo daugiausia geras naujienas. Grįžęs iš Rusijos jis R. Connui pasakojo išvakarėse asmeniškai susitikęs su V. Putinu.
M. Warnigas iš užrašų knygelės perskaitė, kad V. Putinas teigė neturintis kito pasirinkimo, kaip tik tęsti karo veiksmus. Kartu Rusijos vadovas esą sakė esantis visiškai atviras deryboms, norintis aptarti sprendimus ir siekiantis taikos Ukrainai.
Anot M. Warnigo, V. Putinas derybų pagrindu galėjo laikyti 2022 metų balandį Stambule žlugusius susitarimus. Jis taip pat esą teigė norintis, kad sprendimas galiotų šimtą metų, tačiau negalintis trauktis ir prireikus būsiantis pasirengęs kovoti.
Buvęs šnipas tvirtino, kad V. Putinas norėjo, jog aukšto lygio derybas inicijuotų JAV. Pagal šį planą tuometinis JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake’as Sullivanas turėjo paskambinti J. Ušakovui.
Kitą dieną per užsienio politikos konferenciją V. Putinas buvo paklaustas apie branduolinio karo tikimybę. Šį kartą jis atsakė taikiau: Rusija niekada nesvarstė galimybės panaudoti branduolinį ginklą, nes jai to nereikia.
Po kelių savaičių „The Wall Street Journal“ pranešė, kad J. Sullivanas konfidencialiai bendravo su J. Ušakovu ir dar vienu aukšto rango Rusijos pareigūnu, siekdamas užkirsti kelią branduoliniam karui. R. Connas ir B. Forsmanas tai palaikė ženklu, kad M. Warnigo perduota žinia galėjo būti išgirsta.
Grįžę į JAV vyrai viešbutyje „Delamar“ Grinviče aptarė, kaip jų kuriamas ryšių kanalas, kurį jie pavadino „Platforma“, galėtų prisidėti prie Rusijos invazijos pabaigos.
Jie taip pat mėgino susisiekti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. B. Forsmanas kreipėsi į Michaelą Calvey, anksčiau buvusį didžiausiu privačiu investuotoju Rusijoje, tačiau vėliau ten suimtą dėl, kaip teigiama straipsnyje, absurdiškų kaltinimų sukčiavimu.
FT rašo, kad M. Warnigas buvo vienas iš žmonių, padėjusių įtikinti V. Putiną prieš trejus metus išleisti M. Calvey iš areštinės. M. Calvey taip pat pažinojo prodiuserį Aleksandrą Rodnianskį, prisidėjusį prie taikos derybų Stambule organizavimo.
2023 metų sausio pradžioje išplėsta tarpininkų grupė svarstė taikos pasiūlymą, kurį būtų galima pristatyti V. Putinui ir V. Zelenskiui Gran Kanarijoje. Pagal planą Rusija turėjo pasitraukti iš didžiosios dalies regionų, kuriuos neseniai buvo aneksavęs V. Putinas. Siena būtų nustatyta pagal teritorijų, Rusijos kontroliuotų Kryme ir dalyje Donbaso iki plataus masto karo, liniją.
Ukraina turėjo pripažinti Rusijos kontrolę Kryme ir suteikti Maskvai netrukdomą sausumos koridorių į pusiasalį. Paliaubų laikymąsi būtų užtikrinusi NATO šalių apsauga, o Rusija atskirai būtų derėjusi su JAV dėl saugumo garantijų.
2023 metų vasario 1 dieną M. Warnigas pranešė, kad V. Putinas dokumentą išnagrinėjo eilutė po eilutės, pažymėjo atskiras vietas ir paraštėse paliko pastabų. Pasak M. Warnigo, Rusijos vadovas pritarė siūlomai fronto linijai, tačiau negalėjo sutikti su Ukrainos naryste NATO. Kartu jis esą buvo pasirengęs pritarti Ukrainos narystei Europos Sąjungoje ir kitokiam saugumo susitarimų formatui.
V. Putinas, kaip teigta, nurodė, kad susitarus dėl sienos ir NATO būtų galima aptarti visus kitus klausimus.
Tuo metu A. Rodnianskiui sunkiai sekėsi įtikinti V. Zelenskį ir tuometinį Ukrainos prezidento administracijos vadovą Andrijų Jermaką bent peržiūrėti dokumentus telefone. Ukrainos vadovai atsakė nesutiksiantys su teritorinėmis nuolaidomis Rusijai, tačiau manė, kad daugumą kitų plano tikslų galima pasiekti neatiduodant teritorijų.
A. Rodnianskis manė, kad JAV turėtų spausti Ukrainą priimti susitarimą. Jis ukrainiečių poziciją palygino su lūkesčiu, kad Rusijos kariuomenė netikėtai subyrės kaip Saurono armija „Žiedų valdovo“ pabaigoje. Pasak FT, ukrainiečiai iš šio palyginimo juokėsi ir su juo sutiko.
Vasario 18 dieną amerikiečiai vėl susitiko su M. Warnigu vieno Ciuricho viešbučio restorane. Jis pranešė, kad V. Putinas apie neoficialų kanalą papasakojo J. Ušakovui ir dar trims aukšto rango pareigūnams bei su jais aptarė tarpininkų pasiūlytą planą.
M. Warnigas teigė, kad V. Putinas pavedė J. Ušakovui per pokalbį su J. Sullivanu patikrinti, ar amerikiečiai turi reikiamus įgaliojimus. Tačiau J. Sullivanas esą atsakė, kad JAV šio kanalo nepatvirtino ir kad pakanka esamų oficialių ryšių.
R. Connas kreipėsi į JAV Nacionalinio saugumo tarybą, prašydamas perduoti Kremliui kitokį signalą. Vis dėlto M. Warnigas vėliau pranešė, kad V. Putinas jį pertraukė ir pareiškė, jog J. Sullivanas dar kartą aiškiai pasakė J. Ušakovui, kad JAV nemato poreikio neoficialiam kanalui.
Negavus Vašingtono palaikymo, kurio tikėjosi V. Putinas, iniciatyva palaipsniui nutrūko. FT žurnalistas M. Seddonas pažymėjo, kad jos dalyviai skirtingai vertino žlugimo laiką ir priežastis.
R. Connas mano, kad JAV ir Ukraina galėjo daugiau nuveikti, kad patikrintų, ar V. Putinas iš tiesų pasirengęs priimtinam kompromisui. Tačiau buvę JAV pareigūnai teigė, kad J. Ušakovas per visą kanalo gyvavimo laikotarpį nė karto pats nekėlė M. Warnigo kanalo ar kitos panašios iniciatyvos klausimo.
M. Seddonas padarė išvadą, kad būtent J. Ušakovas, o ne J. Sullivanas galėjo sužlugdyti M. Warnigo pastangas, galbūt dėl vidinės kovos dėl įtakos Kremliuje.
Buvę JAV pareigūnai šią iniciatyvą vertino kaip vieną iš daugelio elementų dideliame, neaiškiame ir prieštaringame informacijos apie tikruosius V. Putino ketinimus masyve.
E. Greenas neigia R. Connui sakęs, kad JAV ir Rusija tuo metu nevykdė rimtų derybų. Jis pabrėžė, kad Vašingtonas su rusais bendravo, o jei V. Putinas būtų buvęs kuo nors iš tiesų suinteresuotas, jo žmonės galėjo perduoti šią žinią įvairiais kanalais.
E. Greenas taip pat suabejojo pasirinktu tarpininkavimo būdu. Jo vertinimu, būtų keista, jei V. Putinas iš tikrųjų norėtų susitarti, tačiau veiktų per buvusį Rytų Vokietijos šnipą, bendraujantį su Niujorko teisininku.
Savo ruožtu M. Warnigas M. Seddonui sakė niekada nesakęs amerikiečiams nerimaujantis dėl galimos branduolinės eskalacijos ar manantis, kad jos iniciatoriumi galėtų tapti V. Putinas. Jis tvirtino niekada nepastebėjęs, kad Rusijos vadovas mąstytų tokiomis kategorijomis, ir abejojo, kad šiuolaikinis žmogus galėtų priimti tokį sprendimą.