Bilietą vyras įsigijo Dano Cooperio vardu, todėl visuomenėje jis tapo žinomas kaip D. B. Cooperis. Federalinio tyrimų biuro duomenimis, jis atrodė kaip eilinis verslo keleivis ir iš pradžių aplinkiniams nesukėlė įtarimų.
Skrydžio iš Portlando į Sietlą metu vyras stiuardesei pareiškė lagamine turintis bombą ir išdėstė savo reikalavimus. Lėktuvui nusileidus Sietle, keleiviai buvo išleisti, tačiau įgula kartu su užgrobėju turėjo tęsti skrydį.
„Boeing 727“ pakilo jau sutemus. D. B. Cooperis nurodė konkretų maršrutą ir ketino palikti orlaivį per galinę jo dalį. Tuo metu šis lėktuvo modelis turėjo galinius laiptus, kurie tapo esmine nusikaltimo plano dalimi.
Kažkur tarp Sietlo ir Reno vyras su parašiutu iššoko iš lėktuvo, pasiimdamas ir išpirkos pinigus. Šuolis naktį, šaltu oru ir virš miškais apaugusios teritorijos buvo itin pavojingas. Iki šiol nėra patikimai nustatyta, ar jis išgyveno nusileidimą.
Tyrėjai analizavo skrydžio informaciją, liudytojų parodymus ir rastus daiktus, taip pat tikrino daugybę galimų įtariamųjų. Buvo sudaryti keli D. B. Cooperio fotorobotai, o ilgainiui ši istorija tapo viena garsiausių neišaiškintų bylų Jungtinėse Valstijose.
1980 metais prie Kolumbijos upės berniukas aptiko dalį dvidešimties dolerių banknotų. Jų serijos numeriai sutapo su išpirkai perduotų kupiūrų numeriais. Vis dėlto šis radinys neatskleidė, kas nutiko pačiam užgrobėjui.
Šios bylos išskirtinumą lemia tai, kad daugelis aplinkybių yra tiksliai žinomos, tačiau jos neleidžia atkurti viso įvykių vaizdo. Tyrėjai žinojo skrydį, išpirkos sumą, reikalavimą dėl parašiutų ir dalį banknotų serijos numerių. Tačiau svarbiausias epizodas – D. B. Cooperio nusileidimas ant žemės – liko be patikimų liudytojų.
Miškingas kraštovaizdis ir prastos oro sąlygos paieškas gerokai apsunkino. Be to, įtariamojo išvaizda buvo apibūdinta remiantis trumpu kontaktu, todėl atsirado daug teoriškai tinkamų kandidatų, tačiau nė vieno jų tapatybės nepavyko įrodyti. Įvairūs vėlesni tyrimai sulaukė žiniasklaidos dėmesio, bet oficialioje FTB medžiagoje nustatytas nusikaltėlis iki šiol nenurodytas.
Dar viena reikšminga aplinkybė – D. B. Cooperis pasirinko parašiutą, kuriuo nebuvo lengva manevruoti. Naktinis šuolis virš miškingos vietovės buvo ypač rizikingas, todėl kyla klausimų, ar vyras galėjo likti gyvas. Tačiau patikimo atsakymo nėra: nebuvo rastas nei jo kūnas, nei galutinis tapatybę patvirtinantis įrodymas.
FTB daugelį metų tikrino galimus įtariamuosius, tačiau nė vienas asmuo viešai nebuvo galutinai įvardytas kaip lėktuvo užgrobėjas. 2016 metais biuras dalį šiai bylai skirtų išteklių nukreipė į kitus tyrimus.
Apie D. B. Cooperį sukurta daugybė teorijų ir populiariosios kultūros pasakojimų, tačiau jų negalima laikyti patvirtintais faktais. Vienos versijos grindžiamos panašiais žmonių aprašymais, kitos – galimais karinės tarnybos ar parašiutininko patirties požymiais.
Šis nusikaltimas taip pat paskatino iš naujo vertinti aviacijos saugumą. Buvo stiprinamos oro uostų patikros ir tobulinami orlaivių konstrukciniai sprendimai, kad panašūs scenarijai nepasikartotų.
Autentiškas FTB fotorobotas tebėra pagrindinis šios istorijos atvaizdas. Jis leidžia susidaryti apytikrį vaizdą apie žmogų, kurio tapatybės tyrėjams taip ir nepavyko nustatyti. Praėjus daugiau nei pusei amžiaus, pagrindinis klausimas lieka tas pats: kas iš tikrųjų iššoko iš lėktuvo?