Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdis, prasidėjęs 10 valandą ryto, užtruko ilgiau nei 3,5 valandos. Nors komentarai buvo numatyti vidurdienį, susitikimas baigėsi tik 13.30 val.
Po posėdžio prezidentas G. Nausėda teigė, kad papildomų rizikos šaltinių neatsirado, tačiau saugumo situacija aplink Lietuvą yra atidžiai vertinama. Pasak jo, artimiausius dvejus metus Rusija veikiausiai nebus pasirengusi plataus masto konvencinėms operacijoms prieš NATO valstybes, nes jos pajėgumai riboti ir šiuo metu sutelkti kare Ukrainoje.
Vis dėlto tai, anot šalies vadovo, nereiškia, kad Maskva atsisakys hibridinių, nekonvencinių ir kibernetinių operacijų prieš NATO šalis. Tokių veiksmų požymių esą fiksuojama beveik kasdien arba kas savaitę. G. Nausėda pabrėžė, kad provokacijos vyksta ne tik rytiniame Europos Sąjungos regione, bet ir Vokietijoje bei kitose valstybėse.
Prezidentas taip pat atkreipė dėmesį į galimas provokacijas prie valstybių sienų. Neseniai su tokio pobūdžio incidentu susidūrė Latvija.
G. Nausėdos teigimu, hibridinės operacijos gali būti nukreiptos ne vien prieš anksčiau identifikuotus taikinius, pavyzdžiui, kritinę energetikos infrastruktūrą. Daugėja ženklų, kad galimos ir įvairios provokacijos pasienyje. Kadangi Latvijoje jau buvo įvykdyta tokia operacija, sienos intervencijų Lietuvoje esą negalima atmesti. Prezidentas pabrėžė, kad šalis tokiam scenarijui rengiasi.
Primename, kad neseniai į pasienį su Kaliningradu buvo išsiųsta apie 100 karių. Teigiama, jog jų prireikė dėl galimos mobilizacijos Rusijoje, kuri gali paskatinti šios šalies piliečių nelegalų bandymą patekti į Lietuvą.