Antradienio vakarą ir trečiadienio naktį Lietuvoje netrūko nerimo: oro balionai trikdė Vilniaus bei Kauno oro uostų darbą, o dėl dronų įvairiuose šalies regionuose buvo paskelbti „geltonasis“ ir „raudonasis“ signalai. Į Lietuvos oro erdvę pateko bepilotis orlaivis, kurį buvo mėginama numušti dviem raketomis, tačiau nesėkmingai.
Ketvirtadienį Briuselyje portalui „Lrytas“ apie šį incidentą kalbėjęs europarlamentaras Andrius Veryga teigė, kad Lietuva turi skubiai stiprinti antidronines priemones ir plėtoti dronų perėmimo technologijas. Nors apie tokių sprendimų pirkimą ir diegimą esą komunikuojama, akivaizdu, kad reikiamų pajėgumų šalis dar neturi.
A. Verygos vertinimu, net ir pakėlus sąjungininkų naikintuvus nereikėtų manyti, kad kiekvieną oro erdvėje pasirodžiusį objektą bus įmanoma sunaikinti. Tokio rezultato, jo teigimu, ne visada gali pasiekti net pažangias oro gynybos sistemas turinčios valstybės, tarp jų ir Izraelis.
Politikas pabrėžė, kad Lietuvos gyventojai turėtų rimtai vertinti įspėjimus ir saugotis, nes pavojų gali kelti ne tik pats dronas, bet ir jo naikinimas raketomis.
Rugsėjo pabaigoje Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos ministrai kreipėsi į Europos Komisiją, prašydami skubiai skirti 500 mln. eurų gynybai nuo dronų stiprinti, nes didėja Rusijos keliama grėsmė.
Europos Komisija pasiūlė skolintis
Į Baltijos šalių kreipimąsi Europos Komisija atsakė siūlydama pasinaudoti lengvatinėmis paskolomis pagal SAFE priemonę. Toks atsakymas nuvylė Lietuvos krašto apsaugos ministrą Robertą Kauną.
R. Kaunas BNS sakė tikėjęsis didesnės ne vien moralinės ar žodinės paramos, ypač todėl, kad dėl konkrečių priemonių, tikslų ir finansavimo kreipėsi visas Baltijos regionas.
A. Veryga teigė, kad tai, jog papildomos lėšos nebuvo skirtos, yra blogas sprendimas, nes dronų įskridimai nėra vienos valstybės problema. Jo teigimu, bepilotis orlaivis gali nuskristi didelį atstumą, todėl klaidinga manyti, kad su tokia grėsme susiduria tik Baltijos šalys. Dronas turėtų būti sunaikintas dar prie sienos, o ne tuomet, kai jau yra perskridęs kitų valstybių teritorijas.
Europarlamentaras taip pat atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju svarbūs ne tik pinigai, bet ir technologijų prieinamumas. Net gavus finansavimą, esą kyla klausimas, ar įrangą būtų galima greitai įsigyti ir įdiegti – tai gali tapti savotišku „butelio kakliuku“.
Trečiadienį eurokomisaras Andrius Kubilius pareiškė, kad Europos Komisija atsakyme nurodė kelias galimybes Lietuvai stiprinti oro gynybą. Tarp jų – papildomas SAFE paskolų šaukimas ir galimybė dalį Lietuvai skirtų sanglaudos politikos lėšų nukreipti su gynyba susijusioms reikmėms.
A. Kubiliaus teigimu, tam reikės Lietuvos apsisprendimo. Kalbėdamas apie SAFE paskolas, jis priminė, kad neseniai paskelbtas papildomas 21 mlrd. eurų vertės šaukimas, nes iš pradinio 150 mlrd. eurų paketo liko nepanaudotų lėšų.
Eurokomisaras nurodė, kad Lietuva, jei tai leidžia jos fiskalinė padėtis, galėtų pasinaudoti papildomomis lėšomis. Jas, jo teigimu, reikėtų investuoti į aktualiausias sritis, tarp jų – dronų gynybą. Taip pat svarbu stiprinti ne tik nacionalinius, bet ir regioninius pajėgumus.
A. Kubiliaus vertinimu, Lietuva turi iš naujo įvertinti gynybos prioritetus, atsižvelgdama į kylančias grėsmes. Nors šalis reikšmingai padidino gynybos finansavimą, dabar būtina greitai stiprinti dronų aptikimo sistemas, įskaitant radarus, ir priemones, leidžiančias tokius objektus veiksmingiau sulaikyti arba sunaikinti.
Sprendimas dėl paskolos dar nepriimtas
Europos Komisijai neskyrus Baltijos šalių prašytų 500 mln. eurų, Krašto apsaugos ministerija vertina galimybę kreiptis dėl papildomo finansavimo iš nepaskirstytos SAFE lėšų dalies.
KAM teigimu, galutinis sprendimas bus priimtas suderinus poziciją su Finansų ministerija, kuri atsakinga už valstybės vardu organizuojamą ir vykdomą skolinimąsi.
Prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę taip pat sakė, kad Lietuva svarstys galimybę antidroninei gynybai stiprinti pasinaudoti lengvatinėmis paskolomis pagal SAFE priemonę.
Komisija, atsakydama į Lietuvos, Latvijos ir Estijos prašymą, nurodė, kad Europos Sąjungos biudžete nėra papildomų didelių finansavimo šaltinių. Todėl Baltijos šalims pasiūlyta rinktis SAFE paskolas. Jos tikėjosi papildomą finansavimą gauti dar iki šių metų pabaigos.
SAFE yra laikinas Europos Komisijos instrumentas gynybai stiprinti, veiksiantis iki 2030 metų pabaigos. Bendra priemonės apimtis visoms valstybėms siekia 150 mlrd. eurų, o Lietuvai numatyta galimybė gynybos poreikiams pasiskolinti iki 6,375 mlrd. eurų.