Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, 2024 metais Lietuvoje buvo užregistruoti 95 šios infekcijos atvejai, mirčių nebuvo. Tačiau pernai susirgimų skaičius išaugo daugiau nei dvigubai – iki 210, o nuo infekcijos mirė keturi žmonės.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro skelbiama informacija rodo, kad B tipo Haemophilus influenzae bakterija yra pagrindinė meningito nulemtų mirčių priežastis tarp neskiepytų žmonių. Išsivysčiusiose valstybėse mirtingumas nuo šios ligos siekia 5 proc., o besivystančiose šalyse gali padidėti iki 40 proc.
Sveikatos specialistai pabrėžia, kad patikimiausias būdas apsisaugoti nuo infekcijos ir jos sukeliamų sunkių komplikacijų yra vakcinacija. Lietuvoje pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių naudojama kombinuotoji vakcina, sauganti nuo kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito ir B tipo Haemophilus influenzae infekcijos. Vaikai skiepijami sulaukę 2, 4, 6 ir 18 mėnesių.
Vis dėlto skiepijimo apimtys šalyje nesiekia 90 proc. NVSC nurodo, kad pernai trečiąja kombinuotosios vakcinos doze buvo paskiepyta 88,8 proc. vienerių metų vaikų. 2024 metais ši dalis siekė 88,7 proc.
Didžiausia vienerių metų vaikų vakcinacijos aprėptis buvo užfiksuota 2009-aisiais – tuomet trečiąją vakcinos dozę gavo 99 proc. vaikų. Nuo 2010 metų skiepijimo rodiklis kasmet mažėjo.
B tipo Haemophilus influenzae bakterijos gali sukelti bakteremiją, gyvybei pavojingą antgerklio uždegimą, pneumoniją ir meningitą. Rečiau, tačiau taip pat sunkiai, gali pasireikšti endokarditas, osteomielitas ar peritonitas.
Infekcija perduodama oro lašeliniu būdu – kosint ar čiaudint – ir per artimą kontaktą. Užsikrėtimo rizikai įtakos gali turėti nusilpusi imuninė sistema, gretutinės ligos, ypač virusinės kvėpavimo takų infekcijos.