Šaltuoju metų laiku ant įprasto džiovinimo stovo pakabinti drabužiai kartais džiūsta visą parą ar dar ilgiau. Procesas ypač sulėtėja, kai patalpoje vėsu, tvyro drėgmė ir trūksta oro judėjimo.
Norėdami patikrinti, ar oro sausintuvas gali pakeisti situaciją, specialistai išdžiovino du vienodus skalbinių kiekius. Vienas jų buvo džiovinamas naudojant šį prietaisą, o kitas – tokiomis pačiomis sąlygomis, tačiau be jo.
Bandymo rezultatas buvo ryškus: oro sausintuvas džiovinimo laiką sutrumpino beveik perpus. Be to, per procesą prietaisas iš oro surinko maždaug du litrus vandens.
Tai naudinga ne vien dėl greičiau išdžiūstančių drabužių. Kambaryje džiūstant skalbiniams, audiniuose esantis vanduo patenka į orą. Jei susidariusi drėgmė nėra pašalinama, ji gali kondensuotis ant šaltų langų, išorinių sienų ir kitų paviršių. Ilgainiui tokia aplinka tampa palanki pelėsiui.
Oro sausintuvas dalį drėgmės surenka, todėl patalpa išlieka sausesnė. Drabužius patariama iškabinti ant įprasto stovo, o prietaisą pastatyti šalia jo.
Jo nereikėtų statyti tiesiai po skalbiniais, nes ant įrenginio gali lašėti vanduo. Taip pat būtina užtikrinti laisvą oro patekimą į prietaisą ir išėjimą iš jo. Daugeliui modelių rekomenduojama nuo sienų ir baldų palikti bent 20 cm tarpą, tačiau tikslų atstumą reikėtų pasitikrinti gamintojo instrukcijoje.
Geriausiai oro sausintuvas veikia mažesnėje, pakankamai šiltoje patalpoje, kurioje uždaryti langai ir durys. Tuomet jis daugiausia surenka iš skalbinių išgaruojančią drėgmę, o ne sausina orą, patenkantį iš kitų kambarių ar lauko.
Specialistai pataria reguliariai tikrinti drabužius ir prietaiso nelaikyti įjungto ilgiau, nei reikia. Baigus džiovinti, patalpą reikėtų išvėdinti, ypač jei joje nėra veiksmingos mechaninės vėdinimo sistemos.
Vis dėlto oro sausintuvas ne visada yra ekonomiškiausias pasirinkimas. Energiją taupanti būgninė džiovyklė su šilumos siurbliu vieną skalbinių kiekį gali išdžiovinti pigiau. Galutinės sąnaudos priklauso nuo konkretaus prietaiso, jo elektros vartojimo, skalbinių kiekio ir elektros kainos.
Mažesniam drabužių kiekiui galima rinktis ir šildomą elektrinį džiovinimo stovą. Tačiau jis paprastai veikia lėčiau nei būgninė džiovyklė ir, kitaip nei oro sausintuvas, nepašalina iš patalpos susidariusios drėgmės. Todėl svarbu įvertinti ne tik elektros išlaidas, bet ir skalbinių kiekį bei sąlygas namuose.
Šlapių drabužių dėjimas ant radiatorių taip pat nėra geras sprendimas. Storas skalbinių sluoksnis gali trukdyti šilumai sklisti į kambarį, o garuojantis vanduo didina oro drėgnumą. Jei langai ar išorinės sienos šalti, ant jų gali susidaryti kondensatas. Drabužius geriau kabinti ant atskiro stovo ir tarp jų palikti tarpus.
Paspartinti džiūvimą galima ne vien sausintuvu. Prieš kabinant drabužius verta įjungti papildomą skalbyklės gręžimo ciklą, jei tai leidžia audinio priežiūros rekomendacijos. Kuo mažiau vandens lieka skalbiniuose, tuo greičiau jie išdžiūsta.
Taip pat nereikėtų perkrauti stovo. Tarp drabužių palikti tarpai pagerina oro cirkuliaciją, todėl drėgmė greičiau pasišalina. Aplink skalbinius oro judėjimą gali sustiprinti ventiliatorius, tačiau jis pats drėgmės nepašalina, todėl patalpą vis tiek reikės vėdinti arba naudoti oro sausintuvą.
Galiausiai verta stebėti namų oro drėgnumą. Įprastomis sąlygomis rekomenduojama palaikyti maždaug 40–60 proc. santykinę oro drėgmę. Jei kaupiasi kondensatas ar atsiranda pelėsis, būtina ieškoti ir pagrindinių šių problemų priežasčių.