Diagnozavus atopinį dermatitą, pacientams dažnai kyla klausimas, kodėl liga atsirado būtent jiems. Gydytoja dermatovenerologė I. Kisielienė pabrėžia, kad vienos priežasties paprastai nebūna – ligą lemia keli tarpusavyje susiję veiksniai.
Didelę reikšmę turi paveldimumas. Jei atopiniu dermatitu serga artimi kraujo giminaičiai, didėja tikimybė, kad polinkį sirgti paveldės ir jaunesnės kartos.
Genetika susijusi ir su įgimtu odos sausumu bei silpnesne apsaugine funkcija. Atopiniu dermatitu sergančių žmonių odoje trūksta medžiagų, padedančių išlaikyti drėgmę ir apsisaugoti nuo aplinkos dirgiklių. Be to, jų imuninė sistema į kai kuriuos dirgiklius reaguoja pernelyg aktyviai, todėl odoje palaikomas uždegimas.
Rizikai įtakos daro ir aplinka: oras, klimatas bei gyvenimo sąlygos. Lietuvos gyventojams ypač sudėtingas gali būti šildymo sezonas, kai trūksta saulės, daugiau laiko praleidžiama patalpose, o sausas oras dar labiau išsausina odą.
Jautrią odą gali sudirginti priežiūros ir buitinės chemijos priemonėse esančios medžiagos, prakaitas ar mechaninis poveikis. Būklę taip pat gali pabloginti infekcinės ligos ir stresas.
Vaikui diagnozavus atopinį dermatitą, gydytoja rekomenduoja pakeisti kasdienę odos priežiūrą. Maudynės turėtų trukti ne ilgiau kaip 15–20 minučių, o vanduo būti šiltas, bet ne karštas. Rekomenduojama rinktis sausai odai skirtus prausiklius ir bent kartą per dieną drėkinamuoju kremu patepti viso kūno odą.
Pasak I. Kisielienės, nėra vienos privalomos maudymosi schemos: vaiką galima maudyti kasdien arba 2–3 kartus per savaitę. Svarbiausia atsižvelgti į individualią odos būklę ir pasirinkti tai, kas konkrečiam vaikui padeda labiausiai.
Jeigu pakeitus odos priežiūrą per 5–7 dienas būklė nepagerėja, ypač jei vargina niežulys ir vaikas nusikaso odą, tai gali reikšti, kad reikalingas priešuždegiminis gydymas. Specialūs vaistai tepami ant bėrimų vietų, kol jie išnyksta. Bėrimams pranykus, gydymas vaistais nutraukiamas, tačiau nuolatinė odos priežiūra turi išlikti.
Pasikartojant bėrimams, esant sunkiai ligos eigai, negaunant atsako į gydymą arba pastebėjus simptomų paūmėjimą po tam tikrų maisto produktų, rekomenduojama kreiptis į gydytoją alergologą ir klinikinį imunologą bei atlikti alergijos tyrimus.
Kūdikių bėrimus neretai gali lemti maisto alergijos, tačiau atopinio dermatito nereikėtų tapatinti su alergija. Maisto alergiją vaikai dažnai „išauga“, tačiau vėliau gali išryškėti jautrumas aplinkos dirgikliams, pavyzdžiui, dulkių erkutėms, žiedadulkėms, cheminėms medžiagoms ar gyvūnams.
I. Kisielienė nurodo, kad maždaug pusė atopiniu dermatitu sergančių pacientų gali turėti ir kitų alerginių ligų, tarp jų – bronchinę astmą, alerginę slogą ar alergiją maistui.
Nustačius alergiją, pagrindiniai atopinio dermatito gydymo principai nesikeičia: būtina tinkamai prižiūrėti odą, taikyti priešuždegiminį gydymą ir vengti nustatytų alergenų.
Negaunant tinkamo gydymo, ligos simptomai gali smarkiai paveikti gyvenimo kokybę. Niežulys blogina fizinę savijautą, o bėrimai gali tapti ir estetine problema.
Ne visi gydymo būdai Lietuvoje kompensuojami. Emolientai, kurie yra būtina priežiūros dalis tiek sergant lengva, tiek sunkia atopinio dermatito forma, kaip ir daugelyje Europos Sąjungos šalių, nėra kompensuojami. Dėl to pacientams tenka papildomos išlaidos.
Vis dėlto sunkus atopinis dermatitas gali būti veiksmingai gydomas sisteminiais vaistais: tradiciniais imunosupresantais, pažangiais geriamaisiais tikslinio poveikio preparatais ar leidžiamais biologiniais vaistais. Juos skiria gydytojai specialistai. Šiuolaikinis gydymas suteikia galimybę ir sunkia atopinio dermatito forma sergantiems žmonėms gyventi visavertį gyvenimą.
Turinys paruoštas bendradarbiaujant su biofarmacine įmone „AbbVie“.