Perkant naudotą automobilį svarbu įvertinti ne tik jo techninę būklę, bet ir vairuotojo pagalbinių sistemų veikimą. Naudotų automobilių pardavimo bendrovės „Longo LT“ vadovas Paulius Valiukėnas teigia, kad važinėjant mieste viena naudingiausių technologijų yra automatinio avarinio stabdymo sistema.
Didžiausia jos nauda atsiskleidžia tada, kai sistema geba atpažinti ne tik kitus automobilius, bet ir pėsčiuosius bei dviratininkus. Mieste dažnai pasitaiko situacijų, kai prieš perėją sustojus automobiliams tarp jų netikėtai pasirodo žmogus ar dviratininkas, o vairuotojo dėmesys trumpam nukrypsta. Tokiu atveju sistema gali pirmiausia įspėti apie pavojų, o vairuotojui nereaguojant – pradėti stabdyti pati.
Miesto sąlygomis taip pat praverčia aklosios zonos stebėjimo ir skersinio eismo perspėjimo sistemos. Jos gali padėti persirikiuojant arba važiuojant atbulomis iš stovėjimo vietos ar kiemo, kai vaizdą užstoja kitos transporto priemonės.
Technologijų galimybės priklauso nuo automobilio amžiaus
Per pastarąjį dešimtmetį vairuotojo pagalbinės sistemos gerokai ištobulėjo. Ankstesnės automatinio avarinio stabdymo sistemos dažniausiai atpažindavo priekyje važiuojantį arba sustojusį automobilį, o naujesnių automobilių sistemos gali reaguoti į pėsčiuosius, dviratininkus, motociklus ir pavojingas situacijas sankryžose.
Vien pamačius skelbime įrašus „Front Assist“ ar „Safety Pack“, nereikėtų manyti, kad automobilyje įdiegtos visos šiuolaikinės funkcijos. P. Valiukėnas naudotame automobilyje pirmiausia ieškotų automatinio avarinio stabdymo su pėsčiųjų ir dviratininkų atpažinimu, aklosios zonos stebėjimo, skersinio eismo perspėjimo važiuojant atbulomis ir tinkamai veikiančios važiavimo juostos palaikymo sistemos.
Vertinant automobilį svarbu atsižvelgti ne vien į pagalbinių sistemų skaičių, bet ir į jų paskirtį. Vienos technologijos gali padėti išvengti susidūrimo, o kitos pirmiausia palengvina vairavimą. Pavyzdžiui, 360 laipsnių kameros naudingos manevruojant, o adaptyvi greičio palaikymo sistema padeda išlaikyti saugų atstumą iki priekyje važiuojančio automobilio.
Oras ir purvas gali sutrikdyti sistemų darbą
Net ir pažangios technologijos įvairiomis sąlygomis veikia nevienodai. Jų darbą gali apsunkinti prastas oras, nešvarūs jutikliai ar netikėtai susiklosčiusi situacija kelyje.
Kameros veikimą gali trikdyti stiprus lietus, sniegas, rūkas, akinanti saulė, prastas apšvietimas arba purvinas stiklas. Tamsa radarui nėra tokia reikšminga kliūtis, tačiau jo darbą taip pat gali paveikti krituliai ar purvu ir ledu uždengta jutiklio vieta.
Ypač sudėtingos situacijos susidaro tada, kai vaikas išbėga iš už stovinčio automobilio arba dviratininkas netikėtai pakeičia kryptį. Tokiais atvejais sistemai lieka labai mažai laiko objektui atpažinti ir sureaguoti. Todėl automatinis avarinis stabdymas neužtikrina, kad susidūrimo visuomet bus išvengta. Kai kada jis gali tik sumažinti automobilio greitį prieš smūgį ir sušvelninti jo padarinius.
Vien įspėjimų prietaisų skydelyje nepakanka
Prieš įsigyjant naudotą automobilį būtina patikrinti, ar visos vairuotojo pagalbinės sistemos veikia tinkamai. Pirmiausia reikėtų apžiūrėti, ar prietaisų skydelyje nėra įspėjamųjų pranešimų, tačiau vien jų nebuvimas dar nereiškia, kad problemų nėra.
Kai kurios klaidos gali būti išsaugotos valdymo blokų atmintyje, nors prietaisų skydelyje tuo metu jokio įspėjimo nerodoma. Dėl to prieš pirkimą verta atlikti kompiuterinę diagnostiką. Bandomojo važiavimo metu galima patikrinti, ar adaptyvi greičio palaikymo sistema atpažįsta priekyje važiuojantį automobilį, ar važiavimo juostos palaikymo sistema mato kelio ženklinimą ir ar veikia aklosios zonos indikatoriai.
Reikšminga gali būti ir automobilio remonto istorija. Po priekinio stiklo keitimo, automobilio priekinės dalies remonto, buferio nuėmimo ar radaro pakeitimo, priklausomai nuo konkretaus modelio, kameras ir kitus jutiklius gali reikėti iš naujo sukalibruoti.
Netinkamas kalibravimas ne visuomet iš karto sukelia aiškų įspėjimą prietaisų skydelyje. Sistema gali veikti, tačiau objektus ar kelio ženklinimą vertinti ne taip tiksliai, kaip numatė gamintojas. Todėl žinant, kad buvo keistas priekinis stiklas arba remontuota priekinė automobilio dalis, verta išsiaiškinti, ar po darbų atliktas būtinas sistemų kalibravimas.
Technologijos vairuotojo nepakeičia
Pažangesnės pagalbinės sistemos kartais gali sudaryti klaidingą saugumo įspūdį. Automobilis gali palaikyti atstumą, koreguoti važiavimo trajektoriją ar kritiniu momentu pradėti stabdyti, tačiau šios funkcijos neatstoja vairuotojo dėmesio.
Kaip pabrėžia P. Valiukėnas, pats terminas „vairuotojo pagalbinė sistema“ nurodo jos paskirtį: technologija turi padėti žmogui, o ne jį pakeisti. Į ją reikėtų žiūrėti kaip į papildomą apsaugą – vairuotojas turi pats pastebėti pavojų ir į jį reaguoti, o sistema gali padėti, jei žmogus akimirką pavėlavo.
Mieste, kur vienu metu reikia stebėti automobilius, pėsčiuosius, dviratininkus, paspirtukus, šviesoforus ir kelio ženklus, tokia pagalba gali būti ypač svarbi. Vis dėlto galutinė atsakomybė už automobilio valdymą ir toliau tenka vairuotojui.