Gyvybei pavojingos būklės 62-eiui Raimondui Kauno klinikose prireikė skubios ir itin sudėtingos operacijos. Jo gydymui suburta daugiau nei dešimties skirtingų sričių medikų komanda, o po procedūros pacientas jau po savaitės galėjo tęsti gydymą ambulatoriškai.
Aneurizma – tai dėl kraujagyslės sienelės susilpnėjimo ar pažeidimo atsiradęs jos išsiplėtimas. Kauno klinikų Širdies centro Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vadovas doc. Linas Velička teigia, kad dažnai ši liga ilgą laiką nesukelia jokių simptomų. Apie ją pacientai neretai sužino tik aneurizmai plyšus.
Raimondui diagnozuota simptominė krūtinės ir pilvo aortos aneurizma. Kauno klinikų Kraujagyslių chirurgijos skyriuje per metus dėl įvairių aneurizmų operuojama maždaug 110–130 pacientų, tačiau atvejai, kai pažeidžiama ir krūtinės, ir pilvo aorta, yra gerokai retesni.
Tokios operacijos sudėtingos todėl, kad pažeidžiama ilga aortos dalis, o procedūros metu laikinai sustabdoma kraujotaka į kai kuriuos pilvo organus ir kojas. Medikams būtina užtikrinti kraujo tiekimą gyvybiškai svarbiems organams ir apsaugoti juos nuo pažeidimo.
Sužinojęs, kad operacijos reikia nedelsiant, Raimondas suprato, jog padėtis labai rimta. Vyras prisimena tuo metu suvokęs, kad sprendžiama ne tik apie šiandieną – rytojaus gali ir nebūti.
Pasak doc. L. Veličkos, operacija pradėta suformavus laikiną šuntą – papildomą kelią kraujui tekėti. Jis leido palaikyti kraujotaką operacijos metu ir užtikrinti kraujo patekimą į žemiau esančias kraujagysles.
Operuojant pakeista maždaug 45 cm aortos bei dalis klubinių arterijų. Tam panaudoti du tarpusavyje sujungti dirbtinių kraujagyslių protezai. Taip pat iš naujo sujungtos šešios arterijos, aprūpinančios pilvo ir dubens organus. Tuo metu, kai buvo sustabdyta inkstų kraujotaka, šie organai apsaugoti juos šaldant.
Tokio masto procedūra tapo rimtu išbandymu ne tik chirurgams, bet ir anesteziologams. Kauno klinikų Širdies centro Širdies chirurgijos anesteziologijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vadovas doc. Tadas Lenkutis nurodo, kad operacijos metu reikėjo tiksliai kontroliuoti arterinį kraujospūdį, stebėti širdies ir kraujagyslių sistemos darbą bei saugoti organus ir nugaros smegenis.
Siekiant sumažinti kraujo netekimą, nuolat tikrintas paciento kraujo krešėjimas. Iš operacinės žaizdos surinktas kraujas buvo išvalomas ir sugrąžinamas pacientui.
Doc. T. Lenkutis pabrėžia, kad atliekant tokias operacijas anesteziologui būtina aukšta kompetencija, gebėjimas greitai ir tiksliai reaguoti į sparčiai besikeičiančią situaciją bei sklandi komunikacija su chirurgų komanda.
Visi veiksmai operacinėje turėjo būti nuolat derinami: nuo pažeistos aortos pakeitimo ir organų kraujotakos atkūrimo iki kraujospūdžio reguliavimo bei kraujo netekimo kontrolės.
Operacijoje dalyvavo trys chirurgai, anesteziologai, anestezistai, transfuziologai, transfūzionistai, dvi slaugytojos instrumentatorės ir slaugytojų padėjėjos. Vienu metu operacinėje dirbo apie 10–12 specialistų.
Doc. L. Velička atkreipia dėmesį, kad labai svarbus ir laikotarpis po operacijos. Po tokios procedūros organizmas patiria didelį išbalansavimą, todėl jo funkcijas būtina atkurti greitai ir tiksliai.
Raimondo sveikimas po operacijos vyko sklandžiai – ūmaus inkstų pažeidimo pavyko išvengti, o anksčiau varginęs pilvo skausmas išnyko. Dabar vyras į savo sveikatą žvelgia kitaip ir ragina nedelsti, jei atsiranda neįprastų ar neraminančių simptomų.
Raimondas sako supratęs, kad jei vizitą pas gydytoją būtų atidėjęs kitai dienai, tos dienos galėjo ir nebesulaukti.