Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininko pavaduotojas Audrius Jurgelevičius sako, kad keturių profesinių sąjungų pasirašytoje šakos kolektyvinėje sutartyje mokytojų atlyginimų didėjimas numatytas iki 2028 metų. Jo teigimu, parengtame valstybės biudžeto projekte šių įsipareigojimų laikomasi.
A. Jurgelevičius pabrėžė, kad susitarime yra konkrečiai apibrėžti tiek atlyginimų didinimo dydžiai, tiek jo tvarka. Todėl LŠMPS neprisideda prie reikalavimų darbo užmokestį kelti dar daugiau.
Jis pripažino, kad mokytojai norėtų didesnio augimo, tačiau, jo vertinimu, būtina atskirti pageidavimus nuo realių valstybės finansinių galimybių. Susitarimas, pasak LŠMPS vadovo pavaduotojo, buvo sudarytas įvertinus mokytojų poreikius, šalies finansines galimybes ir kitų profesijų darbuotojų lūkesčius.
LŠMPS atstovas taip pat kritikavo kitą profesinę sąjungą, kuri, jo vertinimu, kasmet siekia iš naujo peržiūrėti jau sutartus atlyginimų didinimo įsipareigojimus.
Tuo metu Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas laikosi priešingos pozicijos. Jis teigia, kad numatomas mokytojų atlyginimų augimas neatitinka principo, pagal kurį pedagogų darbo užmokestis turėtų didėti sparčiau nei šalies vidurkis.
A. Navickas Eltai sakė, kad LŠDPS netenkina parengtas biudžetas, nes, jo vertinimu, neįgyvendinamas pagrindinis susitarimo principas. Jo duomenimis, praėjusiais metais darbo užmokestis šalyje augo 9,5 proc., o mokytojų atlyginimai padidėjo iki 8 proc. Dėl to profesinė sąjunga kitąmet reikalauja atlyginimus didinti bent 10 proc.
LŠDPS vadovo teigimu, toks augimas užtikrintų mokytojų atlyginimų progresą, leistų jiems didėti sparčiau už šalies vidurkį ir padėtų siekti tikslo, kad mokytojo profesija taptų patrauklesnė jaunimui. Taip pat siekiama, kad mokytojų darbo užmokestis būtų bent 30 procentų didesnis už šalies vidutinį darbo užmokestį.
A. Navickas teigė, kad apie profesinės sąjungos nuogąstavimus ministerija buvo informuota raštu, tačiau atsakyta, jog nėra galimybių atlyginimus didinti daugiau. Jo manymu, valstybė, atsižvelgdama į savo prioritetus, galėtų ieškoti papildomų sprendimų. Kadangi 2027 metų biudžetas dar nepatvirtintas, dėl atlyginimų esą dar galima derėtis.
Po trečiadienį vykusio LŠDPS susitikimo su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovais A. Navickas paskelbė, kad susitarti nepavyko. Jo teigimu, ministerija pateikė tik formalų atsakymą ir neieškojo galimybių rasti kompromisą, nes esą neatsižvelgė į profesinės sąjungos argumentus.
Dabar LŠDPS ketina kreiptis pagalbos į premjerą Mindaugą Sinkevičių. Tolesni profesinės sąjungos veiksmai, pasak A. Navicko, priklausys nuo derybų rezultatų.
Seimui pateiktame 2027 metų valstybės biudžeto projekte mokytojų, mokslo darbuotojų ir sporto trenerių darbo užmokesčiui didinti numatyta 245,1 mln. eurų. Vidutiniškai jų atlyginimai turėtų augti 7,56 proc.
Statutinių pareigūnų algoms vidutiniškai kelti numatyta 45 mln. eurų, o jų augimas siektų 7,5 proc. Kultūros darbuotojų atlyginimams didinti planuojama skirti 21,8 mln. eurų, jų darbo užmokestis taip pat vidutiniškai didėtų 7,5 proc. Kai kurios pareigūnų profesinės sąjungos piktinasi mažesniu, nei tikėtasi, atlyginimų augimu ir neatmeta protestų galimybės.
Kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams numatytas bazinis 2,5 proc. darbo užmokesčio didėjimas, kuriam planuojama skirti 73,8 mln. eurų.
Kitų metų biudžeto deficitas turėtų sudaryti 3,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai viršytų fiskalinės drausmės taisykles, pagal kurias euro zonos valstybių metinis pajamų ir išlaidų skirtumas negali būti didesnis nei 3 proc. BVP.
Mokytojų atlyginimai ir darbo sąlygos jau ne kartą tapo profesinių sąjungų protestų priežastimi. 2018 metais beveik du mėnesius streikavo apie 3,7 tūkst. mokytojų. Dalis pedagogų buvo įsiveržę į Švietimo ir mokslo ministeriją ir pradėjo neterminuotą budėjimą, kuris truko 21 parą.
2023 metais LŠDPS surengė visuotinį mokytojų streiką. Profesinė sąjunga reikalavo didesnių atlyginimų, mažesnio darbo krūvio ir mažesnių klasių. Aktyvioji streiko fazė baigėsi Seimui patvirtinus 2024 metų valstybės biudžetą.

