Vadovo matomumas ir rinkodaros reikšmė dirbtinio intelekto laikais bus viena pagrindinių temų lapkričio 11 d. Kaune, Žalgirio arenos amfiteatre, vyksiančioje verslo augimo ir lyderystės konferencijoje „Rytojaus standartas“. Šį renginį Eglė Pilypaitė šiemet pradėjo kurti kartu su Eugenijumi Mačiuku. Konferencijoje ji skaitys pranešimą „Marketingo galia AI amžiuje: ką verta žinoti, kol nevėlu?“.
E. Pilypaitės įsitikinimu, žmonės dažnai renkasi ne išskirtinai pagal įmonės ženklą, o pagal pasitikėjimą konkrečiais žmonėmis. Logotipas negali pažvelgti klientui į akis, o vadovas gali, todėl įmonė be aiškaus veido klientui palieka pasitikėjimo tuštumą.
Siūlydama vadovams filmuotis, duoti interviu ar pasisakyti renginiuose, ji dažnai išgirsta pasiteisinimus, kad trūksta laiko, žmogus nesijaučia aktoriumi ar geru scenos kalbėtoju, jo darbas esą yra vadovauti, o ne rodytis. Kiti sako, kad už juos turėtų kalbėti rinkodaros skyrius, klausia, kokią naudą tai suteiks, arba nerimauja, jog konkurentai sužinos per daug.
Pasak E. Pilypaitės, tokie argumentai suprantami, tačiau neretai slepia baimę suklysti. Vadovas, kasdien priimantis sprendimus dėl šimtų tūkstančių eurų, kartais išsigąsta vos trijų minučių prieš kamerą. Ji tai vertina kaip žmogišką reakciją.
Tyloje slypi ne neutralumas, o rizika
E. Pilypaitė pabrėžia, kad atsisakymas kalbėti viešai taip pat turi pasekmių. Kai vadovas tyli, apie įmonę pradeda kalbėti konkurentai, atsitiktiniai komentatoriai ir klientų atsiliepimai, kurių organizacija nekontroliuoja. Jos teigimu, verslas, nustojęs komunikuoti, pamažu pats artėja prie pabaigos.
Pati E. Pilypaitė verslo lyderius kalbina savo vaizdo laidose. Jose ji bendravo su Gediminu Kvietkausku, Sauliumi Jovaiša ir Algirdu Stoniu. Pokalbyje su G. Kvietkausku buvo nagrinėjama viena svarbiausių jos darbo temų – ar lyderio veidas rinkodaroje yra rizika, ar būtinybė.
Rengdama konferenciją „Rytojaus standartas“ kartu su E. Mačiuku, ji taip pat kalbino būsimus pranešėjus: Gediminą Kvietkauską, Paulių Morkūną, plk. Liną Idzelį, Aurimą Mikalauską, dr. Rimą Balanaškienę, Vladą Korsakovą, Tomą Kriščiūną, Marių Horbačauską ir dr. Vilmą Liaudanskę.
E. Pilypaitė šiuos žmones apibūdina kaip drąsius lyderius, kurie nebijo kalbėti apie pasiekimus, sprendimus ir klaidas. Jos manymu, juos išskiria tai, kad jie nesislepia už savo įmonių pavadinimų – patys tampa organizacijų veidu. Pokalbiai su jais dar kartą sustiprino jos įsitikinimą, kad vadovo balsas yra reikšminga įmonės vertė.
Pašnekovai dalijosi skirtingomis pamokomis, o dalis jų minčių buvo publikuota Lrytas puslapiuose:
- Dr. Rima Balanaškienė, UAB „Aconitum“ įkūrėja ir generalinė direktorė, kalbėjo apie galimybę versle keisti kryptį, kartu išsaugant savo vertybes.
- „Sportland“ generalinis direktorius Vladas Korsakovas aiškino, kodėl verslo augimo ribų nederėtų nustatyti vien pagal skaičiuoklę ir kaip vadovo būsena veikia komandos rezultatus.
- Pardavimų strategas Tomas Kriščiūnas dalijosi derybų patirtimi Lietuvoje, Saudo Arabijoje ir kitomis Artimųjų Rytų pamokomis.
- „Volfas Engelman“ generalinis direktorius Marius Horbačauskas aptarė prestižo kainą, buvimo savo srities etalonu reikšmę ir su tuo susijusią kasdienę atsakomybę.
- „EduVaisiai“ vadovė dr. Vilma Liaudanskė kėlė klausimą, ar mokymai iš tikrųjų pakeičia darbuotojo elgesį, ar tik papildo jo dokumentus dar vienu pažymėjimu.
E. Pilypaitės nuomone, tikri lyderiai prieš kamerą nesivaržo. Jiems nereikia ilgai įsibėgėti ar skaityti iš anksto parengto pranešimo – jie kalba apie tai, kuo tiki, ką patyrė ir kokias išvadas padarė. Būtent tokį autentiškumą, jos teigimu, jaučia auditorija, todėl ir atsiranda pasitikėjimas.
Matomas vadovas neprivalo būti aktorius. Svarbiau išlikti savimi ir turėti ką pasakyti, nes žiūrovas greitai pastebi skirtumą tarp kalbėjimo iš asmeninės patirties ir teksto skaitymo nuo lapo.
Matomumas gali būti rizikingas, tačiau nematomumas taip pat
E. Pilypaitė pripažįsta, kad stiprus vadovo ir įmonės ryšys turi trūkumų. Organizacija gali tapti pernelyg priklausoma nuo vieno žmogaus, o jo klaida gali paveikti visą įmonę.
Vis dėlto nematomumą ji taip pat laiko rizika, tik tylesne. Matomas vadovas nebūtinai reiškia vieno žmogaus šou – tai gali reikšti, kad įmonė turi aiškų balsą, vertybes ir žmogų, pasirengusį už jas atsakyti.
Dirbtinio intelekto laikais ši tema, jos manymu, tampa dar svarbesnė. DI gali parašyti tekstą, sukurti nuotrauką ar net vaizdo įrašą, tačiau negali sukurti konkretaus žmogaus patirties, jo klaidų ir požiūrio. Sintetinio turinio daugėjant, žmonės vis labiau ieško tikro žmogaus.
E. Pilypaitė yra iškėlusi hipotezę, kad matomas įmonės vadovas žmonių akyse gali maždaug 80 procentų padidinti įmonės patikimumą. Ji pabrėžia, kad tai nėra galutinis teiginys – šią hipotezę nori patikrinti pati, todėl filmuoja vaizdo įrašus, rašo ir skaito pranešimus. Jos manymu, negalima iš klientų reikalauti to, ko pats nedarai.
Konferencija „Rytojaus standartas“ taps dar vienu šio sumanymo bandymu. Per vieną dieną scenoje pasirodys 18 vadovų ir verslo kūrėjų. Organizatoriai sieks pamatyti, kas nutinka, kai vadovai atvirai kalba apie sprendimus, klaidas ir jų kainą. E. Pilypaitė ir E. Mačiukas pastebi, kad vadovui prabilus auditorija pradeda klausytis kitaip.
Norint pradėti stiprinti vadovo matomumą, nebūtina imtis didelių projektų. E. Pilypaitė rekomenduoja pasirinkti vieną kanalą ir temą, kurią žmogus gerai išmano. Kalbėti, jos teigimu, verta ne vien apie produktą, bet ir apie tai, ką vadovas mato savo srityje, kas jį džiugina ar piktina. Pirmasis vaizdo įrašas greičiausiai nebus tobulas, tačiau jis gali būti tikras, o šiandien tikrumas esą vertingesnis už nepriekaištingą formą.
E. Pilypaitės teigimu, vadovas, kuris nesislepia, suteikia įmonei veidą. Žmonės veidui gali atleisti klaidas, kurių neatleistų logotipui.
Konferencija „Rytojaus standartas“ vyks lapkričio 11 d. Kaune. Ją organizuoja Eugenijus Mačiukas („Mačiukas Media“). Vienoje scenoje su E. Pilypaite pasirodys jos kalbinti pašnekovai, taip pat Povilas Klusaitis, Nerijus Lungys, Valda Valantiejienė, Tadas Vidmantas ir kiti verslo, lyderystės bei kūrybos atstovai.