Mikroplastiko aptinkama beveik visur – nuo žemės ūkio laukų iki gėlo vandens telkinių. Dėl to šių dalelių randama ir įvairiuose maisto produktuose bei gėrimuose.
Vis dėlto kai kurie produktų pakavimo ir paruošimo būdai gali padidinti mikroplastiko bei su plastiku susijusių cheminių medžiagų patekimą į žmogaus organizmą.
Dalis gamintojų arbatą pakuoja į celiuliozės maišelius, tačiau kiti naudoja plastikinį tinklelį. Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad karštas vanduo iš plastiko gali išskirti smulkias daleles. Ankstesni tyrimai taip pat parodė, jog iš arbatos maišelių į gėrimą gali patekti ne tik mikroplastiko, bet ir plastiko gamyboje naudojamų medžiagų – ftalatų bei bisfenolio A (BPA).
Šie junginiai naudojami įvairiems plastikiniams gaminiams suteikti lankstumo, patvarumo ar kitų savybių. Kai kuriais duomenimis, įprastoje arbatos plikymo temperatūroje vienas plastikinis maišelis gali išskirti milijardus mikroskopinių dalelių.
Ką parodė keturių gamintojų tyrimas
Naujame tyrime mokslininkai ištyrė keturių skirtingų gamintojų plastikinius arbatos maišelius. Jie vertino, kiek dalelių patenka į vieną puodelį, kokia jų sudėtis, taip pat matavo BPA ir ftalatų grupės plastifikatorių kiekį.
Rezultatai buvo lyginami su 14 gamintojų biriomis arbatžolėmis. Plastikiniai maišeliai, įsigyti Turkijoje, tris minutes buvo plikomi maždaug 95 laipsnių temperatūros vandenyje. Birių arbatžolių mėginiai tirti cheminio skaidymo metodu, jų neplikant tokiomis pačiomis sąlygomis.
Mikroplastiko daleles tyrėjai skaičiavo mikroskopu, dalies jų sudėtį nustatė infraraudonųjų spindulių spektroskopija, o arbatos užpiluose esančias chemines medžiagas analizavo chromatografijos metodu. Remdamiesi gautais rezultatais, jie taip pat modeliavo galimą poveikį sveikatai.
Paaiškėjo, kad viename arbatos puodelyje vidutiniškai buvo nuo 555 iki 2498 mikroplastiko dalelių. Skirtingų gamintojų rodikliai smarkiai skyrėsi – kai kurie maišeliai išskyrė gerokai daugiau dalelių nei kiti.
Tačiau naudoti metodai leido aptikti tik didesnes nei 100 mikrometrų daleles. Mažesnės dalelės į skaičiavimus nepateko, nors jų arbatoje taip pat galėjo būti.
Visos identifikuotos iš plastikinių maišelių išsiskyrusios dalelės buvo poliamido pluoštai – tokia pati medžiaga, iš kurios pagaminti patys maišeliai. Be mikroplastiko, visų keturių gamintojų arbatos užpiluose rasta BPA ir plastifikatorių.
BPA kiekis siekė penktadalį paros normos
Mokslininkai apskaičiavo, kad iš plastikinių maišelių į arbatą patekęs BPA kiekis sudarė nuo 4,55 iki 21,70 proc. Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) nustatytos toleruojamos paros dozės.
Birių arbatžolių mėginiuose mikroplastiko taip pat aptikta, tačiau jo buvo gerokai mažiau – viename kilograme nustatyta nuo 146 iki 1178 dalelių.
Tyrėjai pabrėžė, kad šių skaičių negalima tiesiogiai lyginti su plastikiniuose maišeliuose plikytos arbatos rezultatais, nes birios arbatžolės nebuvo ruošiamos gėrimui. Todėl nebuvo nustatyta, kiek mikroplastiko iš jų patektų į puodelį plikant.
Vis dėlto tyrimas parodė, kad pačiose biriose arbatžolėse mikroplastiko koncentracija buvo gerokai mažesnė. Skyrėsi ir jo sudėtis: iš plastikinių maišelių išsiskyrė tik poliamido pluoštai, o biriose arbatžolėse rasta įvairių polimerų.
Mokslininkai mano, kad plastiko dalelės ant arbatžolių gali patekti auginimo, surinkimo ir apdorojimo metu. Pramonėje lapeliai intensyviai liečiasi su įranga – pakrovimo mechanizmais, konvejeriais, sukimo ir formavimo įrenginiais. Dėl mechaninės trinties nuo jų ant arbatžolių gali patekti mikroplastiko ar plastifikatorių.
Tiesioginis poveikis sveikatai nebuvo vertintas
Naujajame tyrime nebuvo tiesiogiai vertinama, kaip mikroplastikas ar kitos aptiktos cheminės medžiagos veikia žmonių sveikatą. Daugiau nerimo tyrėjams sukėlė plastikiniuose maišeliuose paruoštoje arbatoje rastas BPA.
Kai kurie tyrimai rodo, kad ši medžiaga gali trikdyti hormonų sistemos veiklą. Tačiau nustatyti, kokie BPA kiekiai žmogui yra saugūs, sudėtinga, o skirtinguose vertinimuose taikomos nevienodos ribinės vertės.
Nors tyrime apskaičiuotas BPA kiekis sudarė 4,55–21,70 proc. EFSA nustatytos toleruojamos paros dozės, mokslininkai priminė, kad arbata yra tik vienas galimų šios medžiagos šaltinių. BPA į organizmą gali patekti ir su kitais maisto produktais bei gėrimais, todėl bendra paros dozė gali būti didesnė. Ji taip pat gali augti žmonėms, kurie arbatos geria daug.
Tyrimo autoriai nurodė, kad arbata gali suteikti iki 21,7 proc. EFSA nustatytos paros normos, ir tai vertino kaip svarbų įspėjamąjį signalą, ypač pažeidžiamoms grupėms, tokioms kaip nėščiosios ir vaikai.
Mokslininkai rekomenduoja mažinti mikroplastiko, BPA ir kitų su plastiku susijusių cheminių medžiagų poveikį, net jei jų kiekiai neviršija oficialiai nustatytų ribų. Paprasčiausias būdas – atsisakyti plastikinių arbatos maišelių.
Vietoj jų siūloma rinktis birias arbatžoles ir naudoti keraminius arba metalinius sietelius. Prieš plikant arbatžoles taip pat rekomenduojama jas nuplauti šaltu vandeniu – tai, tyrėjų teigimu, galėtų pašalinti dalį ant lapelių paviršiaus nusėdusių teršalų.