Kulinarijos gaminių paklausa šiemet ir toliau auga, todėl „Norfa“ plečia jų asortimentą bei gamybą. Tinklas siekia pirkėjams pasiūlyti kuo šviežesnių gaminių už konkurencingą kainą – tam pasitelkiami tiek parduotuvėse veikiantys cechai, tiek centralizuota gamyba Kėdainiuose esančiame „Rivonos“ kulinarijos ceche.
159 parduotuves Lietuvoje valdančios bendrovės „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos įmonės „Rivona“ generalinis direktorius Dainius Dundulis teigė, kad tinklas šių tikslų siekia kurdamas ir atnaujindamas mažuosius kulinarijos cechus parduotuvėse bei naudodamas centralizuotos gamybos pajėgumus.
Už kulinariją atsakingos „Norfos“ prekių grupės vadovė Edita Sadauskienė pastebėjo, kad kiti didieji mažmeninės prekybos tinklai kulinarijos cechus parduotuvėse dažniau uždaro ir gamybą koncentruoja vienoje vietoje. „Norfa“ elgiasi priešingai – parduotuvėse tokių cechų daugėja.
Šiemet atidaryti septyni cechai
Per šiuos metus nauji kulinarijos padaliniai pradėjo veikti trijose Kauno „Norfos“ parduotuvėse. Taip pat po vieną cechą atidaryta Birštone, Panevėžyje, Radviliškyje ir Vilkaviškyje. Gerokai išplėstas ir Vilniuje esančios „N bazės“, didžiausios tinklo parduotuvės, kulinarijos cechas.
Šiemet nuo sausio iki rugsėjo kulinarijos cechai įrengti septyniose „Norfose“, o iš viso dabar jie veikia 75 tinklo parduotuvėse.
E. Sadauskienės teigimu, kulinarijos gaminių pardavimams padeda parduotuvėse esanti gamyba. Prekybos salę ir cechą skiria tik siena, todėl gaminiai į vitrinas patenka vos per kelias akimirkas nuo pagaminimo.
Ypač tai svarbu lapinėms salotoms, kurios pirkėjams pasiūlomos iškart po to, kai supjaustomos ir paruošiamos vartoti.
Kėdainiuose pagaminama apie 150 tonų gaminių
Dalis kulinarijos produkcijos į visas tinklo parduotuves atkeliauja iš Kėdainiuose veikiančio „Rivonos“ cecho. Per mėnesį jame pagaminama apie 150 tonų maždaug 60 rūšių gaminių ir pusgaminių.
Šis cechas taip pat tiekia nuvalytas bei mišrainėms ir salotoms paruoštas daržoves. Vis dėlto, plečiantis parduotuvėse veikiantiems cechams, Kėdainiuose gaminamų salotų rūšių mažėja – jų gamybos apimtis šiemet sumažėjo pusantro karto.
„Norfa“ taiko hibridinį modelį: laiko atžvilgiu jautrūs gaminiai, tokie kaip lapinės salotos ar greitai prekinę išvaizdą prarandančių ingredientų turinčios mišrainės, gaminami vietoje ir kuo greičiau pateikiami pirkėjams. Kitus produktus tikslinga gaminti centralizuotai.
Toks sprendimas leidžia geriau valdyti darbo sąnaudas, didinti automatizaciją, palengvinti darbuotojų darbą ir palankesnėmis sąlygomis įsigyti žaliavas. Dėl to mažėja savikaina, tačiau, pasak E. Sadauskienės, žaliavų kokybei kompromisų nedaroma.
Paklausa lemia ir receptūras, ir gamybos apimtis
„Norfos“ kulinarijos skyriuose nuolat siūlomi klasikiniai gaminiai, kurie paklausūs jau daug metų. Pirkėjai renkasi šaltieną, „Kijevo“ kotletus, bulvinius blynus, plovą, varškės apkepą ir karbonadus – šių produktų galima rasti visose tinklo parduotuvėse.
Jei kuris nors gaminys perkamas vangiau, pirmiausia aiškinamasi, ką būtų galima pakeisti. Šį rudenį, pavyzdžiui, nuspręsta atnaujinti marinuotų alyvuogių skonį – grįžta tradicinis marinatas iš aliejaus, medaus, česnakų ir Provanso žolelių.
D. Dundulis pasakojo, kad stebint kiekvieno gaminio pardavimus galima greitai pastebėti paklausos pokyčius. Parduotuvės pačios sprendžia, kiek produkcijos užsakyti iš Kėdainių ar pagaminti vietoje, kurių gaminių atsisakyti, o kurių gamybą padidinti.
Jo teigimu, kartą nusivylęs skoniu pirkėjas kitą kartą tokio gaminio gali nebesirinkti. Todėl receptūras būtina koreguoti taip, kad produktas patiktų kuo didesnei daliai žmonių. E. Sadauskienė pridūrė, kad pirmą kartą gaminys dažniausiai pasirenkamas pagal išvaizdą, tačiau sprendimą jį pirkti dar kartą lemia skonis.
Naujovės išbandomos atskiruose regionuose ar parduotuvėse. Jei pirkėjams jos patinka, gamyba tęsiama, o jei skonis nepriimtinas – receptūra keičiama arba produkto atsisakoma.
Pirkėjai gali naudoti savo tarą
„Norfa“ taip pat atsižvelgia į tvarumo ir patogumo poreikius. Nors reikalavimas pirkėjams kulinarijos gaminius dėti į jų atsineštą švarią tarą dar negalioja, ši paslauga tinkle jau teikiama.
Tai ypač aktualu žmonėms, kurie dirba netoli „Norfos“ parduotuvių ir šviežio kulinarijos maisto pietums perka beveik kasdien.
Paklausa nuolat vertinama ir centralizuotai iš Kėdainių tiekiamų gaminių. Jei tam tikroje parduotuvėje produktas nebeperkamas, jo tiekimas stabdomas. Jei susidomėjimas išauga, tiekiamas didesnis kiekis.
Skirtinguose miestuose pirkėjai renkasi nevienodai
Kulinarijos gaminių paklausą veikia ir parduotuvės vieta. Šalia daugiabučių ar biurų esančiuose skyriuose per pietus lankosi darbuotojai, moksleiviai ir aplinkiniai gyventojai, ieškantys šilto maisto arba patiekalų išsinešti.
Atokesnėse parduotuvėse daugiau pirkėjų susirenka vakare, kai žmonės apsiperka po darbo, todėl skiriasi ir jų pirkinių krepšelio turinys.
Praėjusią vasarą „Norfa“ pasiūlė korėjietiškų agurkų. Jie labiausiai domino didesnių miestų gyventojus, o mažesniuose miestuose ir miesteliuose šis produktas buvo perkamas retai. Rugsėjį gamyba sustabdyta, tačiau didžiųjų miestų parduotuvės netrukus paprašė jį grąžinti. Todėl kitąmet, subrendus naujam agurkų derliui, šis gaminys vėl turėtų būti siūlomas didžiuosiuose miestuose.
Kiekvienam sezonui „Norfos“ ir „Rivonos“ kulinarijos specialistai kuria naujų patiekalų. Po ilgų bandymų šaltajam metų laikui parengtas naujas lazanijos receptas, o kiekvieną darbo dieną verdama vis kitokia karšta sriuba.
Gamybos pradžios taip pat laukia nauji patiekalai, skirti „Norfos“ pirkėjų Kalėdų ir Naujųjų metų stalui.