Pažeidžiamiems daugiabučių gyventojams didinama valstybės parama būstų atnaujinimui. Pagal naujo kvietimo sąlygas energinį efektyvumą didinančių priemonių išlaidų kompensacija sieks 50 arba 80 proc., o daliai gyventojų bus visiškai padengiamos ir su projektu susijusios išlaidos.
„Didesnė parama svarbi tiek siekiant sumažinti pažeidžiamiems gyventojams tenkančią finansinę naštą ir paskatinti juos pritarti namo atnaujinimui, tiek pasirengti galimam energijos kainų augimui ateityje. Labiausiai tai gali paveikti nuo iškastinio kuro priklausomus namų ūkius, todėl didžiausias paramos intensyvumas numatytas būtent iškastiniu kuru šildomų daugiabučių gyventojams“, – sako Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) direktoriaus pavaduotoja programų vystymui Jūratė Lepardinienė.
80 proc. valstybės finansavimas bus taikomas pažeidžiamiems butų savininkams, gyvenantiems iškastiniu kuru šildomuose daugiabučiuose. Tokia pati paramos norma numatyta ir nustatytais atvejais, kai centralizuotai tiekiama šiluma gaminama iškastinį kurą naudojančioje mažesnės galios katilinėje.
Daugiabučiuose, kuriuose naudojamas neiškastinis kuras, pažeidžiamiems gyventojams bus kompensuojama 50 proc. energinį efektyvumą didinančių priemonių išlaidų. Abiem atvejais valstybė 100 proc. padengs šiems gyventojams tenkančias projekto parengimo, projekto įgyvendinimo administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidas.
Pažeidžiamais namų ūkiais laikomi gyventojai, gaunantys būsto šildymo išlaidų kompensaciją.
Paramos dydis priklausys ir nuo savivaldybės
Naujoji finansavimo tvarka leis tame pačiame daugiabutyje taikyti skirtingą paramos intensyvumą, atsižvelgiant į konkretaus buto savininko padėtį.
Gyventojams, kurie nepriskiriami pažeidžiamų namų ūkių grupei, bazinė parama sieks 15, 20 arba 25 proc. Jos dydis priklausys nuo savivaldybei pagal Savivaldybių paramos renovacijai indeksą (SPRI) priskirtos grupės. Pasirinkus papildomai skatinamus sprendimus, finansavimas gali būti didesnis.
Papildoma parama numatyta už šilumos punkto, vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimą, architektūros kokybės gairių taikymą bei skydinę modernizaciją. Įgyvendinus visus tris sprendimus, bendras finansavimo intensyvumas gali siekti iki 40 proc. energinį efektyvumą didinančių priemonių išlaidų.
Paskola bus mažinama pritaikius valstybės paramą
Renovacijos darbams gyventojai galės imti lengvatines paskolas iki 20 metų. Pirmuosius penkerius metus joms bus taikoma 3 proc. metinė palūkanų norma.
Skirta valstybės parama sumažins paskolos likutį, todėl butų savininkams reikės grąžinti tik tą sumą, kuri liks pritaikius kompensaciją.
APVA pateikia orientacinį pavyzdį: jeigu 50 kv. m butui tenkančios tinkamos finansuoti energinį efektyvumą didinančių priemonių išlaidos sudarytų apie 7,2 tūkst. eurų, iškastiniu kuru šildomame daugiabutyje, pritaikius 80 proc. paramą, gyventojui tektų sumokėti apie 1,4 tūkst. eurų. Neiškastiniu kuru šildomame name, kuriame parama siektų 50 proc., gyventojo dalis sudarytų apie 3,6 tūkst. eurų.
Tiksli suma priklausys nuo buto ploto, pasirinktų atnaujinimo priemonių ir finansuoti tinkamų išlaidų.
Atskiro prašymo dėl didesnės paramos nereikės
Gyventojams, turintiems teisę į didesnį finansavimą, nereikės atskirai teikti individualios paraiškos APVA. Kaip ir anksčiau, sprendimą dėl daugiabučio atnaujinimo priims butų ir kitų patalpų savininkai, o bendrą projekto paraišką pateiks projekto administratorius.
Prieš teikiant paraišką gyventojai galės pasitikslinti, ar atitinka didesnės paramos sąlygas. Tai bus galima padaryti APVA konsultacijų centruose, veikiančiuose 10 Lietuvos regionų.
Šiuose centruose pažeidžiamų namų ūkių atstovai taip pat galės gauti atsakymus į klausimus apie daugiabučių modernizavimą. Specialistai padės individualiai įvertinti namo atnaujinimo naudą ir išsklaidyti abejones.
Planuojamame naujame daugiabučių modernizavimo kvietime ketinama finansuoti apie 640 projektų, apimsiančių daugiau kaip 21 tūkst. namų ūkių. Beveik 8 tūkst. iš jų priskiriami pažeidžiamiems namų ūkiams.
Atnaujintuose daugiabučiuose turės būti pasiekta ne žemesnė kaip B energinio naudingumo klasė, o šiluminės energijos sąnaudos turės sumažėti ne mažiau kaip 40 proc.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.