Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) vadovui A. Šimaičiui tenka aiškintis dėl vis labiau blogėjančios įstaigos finansinės padėties. Ligoninė skelbia apie augančias skolas, o darbuotojai įspėjami, kad kitų metų vasarį atlyginimai gali vėluoti.
A. Šimaitis KUL vadovauti pradėjo 2023 metų spalio 9-ąją. Tuomet jis buvo pristatomas kaip iš Jungtinės Karalystės grįžęs kardiologas, į Klaipėdą turintis atnešti modernių idėjų. Tarptautinę atranką laimėjusio vadovo patirtį tuomet pabrėžė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Po trejų vadovavimo metų ligoninės vadovas pripažįsta, kad finansinė situacija sudėtinga: tiekėjų įsiskolinimai didėja, o metų pradžioje gali būti susidurta su atlyginimų mokėjimo problemomis.
Vadovaujant A. Šimaičiui buvo pertvarkyta KUL struktūra, tačiau pokyčiai įtikino ne visus darbuotojus. Ligoninės senbuviai teigia, kad padaugėjo administracijos darbuotojų, neturinčių medicininio išsilavinimo, o slaugytojų darbo krūvis išaugo.
Darbuotojai taip pat pasakoja apie atšaukiamas planines operacijas ir kitus atvejus, kai pacientams paslaugos gali būti nesuteiktos dėl finansinių ar organizacinių problemų.
Viena KUL slaugytoja, nenorėjusi viešinti savo pavardės, teigė, kad darbo krūviai nuolat didėja, slaugytojoms perduodama dalis gydytojų anksčiau atliktų funkcijų, o išėjusių darbuotojų vietos neužpildomos. Pasak jos, už papildomą krūvį nemokama, o darbuotojams dar užsimenama apie galimą atlyginimų mažinimą arba jų neaugimą.
Neoficialiomis žiniomis, ligoninei gali trūkti lėšų svarbiai medicinos įrangai remontuoti, todėl pacientai galimai ne visada gauna reikalingas paslaugas. Vis dėlto KUL teigia, kad mamografas veikia įprastai: kasdien atliekama 20–30 tyrimų, tad pacientėms diagnostikos paslaugos užtikrinamos.
Ligoninė taip pat nesutinka, kad joje būtų neįprastai daug darbuotojų, neturinčių medicininio išsilavinimo. KUL duomenimis, 14,5 proc. etatų sudaro gydytojai, 34,8 proc. – slaugytojai, 11,4 proc. – kiti asmens sveikatos priežiūros specialistai, o 33,5 proc. – kitas personalas. Administracijai tenka 6,8 proc. etatų – KUL teigia, kad tai mažiausias rodiklis tarp didžiųjų šalies ligoninių.
„Sodros“ duomenimis, KUL dirba daugiau nei 3 tūkst. darbuotojų. Ligoninė pabrėžia, kad didėjantys slaugytojų darbo krūviai yra visoje Lietuvoje vykstantis pokytis, susijęs su platesne slaugytojų profesinių kompetencijų plėtra.
2026 metų pirmąjį pusmetį KUL patyrė 4,9 mln. eurų veiklos nuostolį. Įstaiga nuostolingai dirba ketverius metus iš eilės, o tiekėjų skolos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai apsunkina paslaugų teikimą.
2025 metų pradžioje A. Šimaitis buvo žadėjęs, kad ligoninės skolos, tuo metu siekusios apie 7,2 mln. eurų, bus padengtos ne vėliau kaip iki tų metų vidurio. Tačiau per pusantrų metų padėtis dar pablogėjo. Sveikatos ministerijos BNS pateiktais duomenimis, dabar KUL skola siekia 13 mln. eurų.
A. Šimaitis susidariusią situaciją vadina ne krize, o pokyčių etapu. Jis teigia, kad ligoninei būtini atsakingi sprendimai, atviras dialogas ir susitelkimas, o finansinės padėties gerinimas yra bendras KUL bei jos dalininkų tikslas. Vadovas taip pat pabrėžia siekį išsaugoti darbuotojų interesus ir užtikrinti pacientams kokybiškas bei prieinamas paslaugas.
KUL vadovas dėl susidariusios padėties kaltina ir Vyriausybę, esą ši, vykdant ligoninių sujungimo reformą Klaipėdoje, neužtikrino pakankamo finansavimo. A. Šimaitis teigia, kad valstybė turėtų padėti ligoninei rasti tinkamą išeitį, o problemos negali būti apsiribojusios pareiškimu, jog vadovybė nesusitvarko.
2024 metų pradžioje A. Šimaitis tvirtino, kad prastą KUL padėtį lėmė ankstesnės vadovybės sprendimai. Iki reorganizacijos ligoninei 40 metų vadovavo Vinsas Janušonis, kuris iš pareigų pasitraukė pasibaigus kadencijai 2023 metų birželį.
Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis laikosi kitokios pozicijos. Jo teigimu, atsakomybę turi prisiimti ir dabartinis KUL vadovas. Ministras laukia išsamesnių A. Šimaičio pateiktų duomenų iki lapkričio 5 d. ir po to žada priimti ryžtingus sprendimus.
Tuo metu ligoninės administracija bando susitarti su darbuotojais dėl atlyginimų sistemos. Profesinei sąjungai atmetus pasiūlymą įvesti kintamąją atlyginimo dalį, pateiktas kitas variantas – vieneriems metams įšaldyti atlyginimams skaičiuoti taikomą minimaliosios mėnesinės algos dydį.
KUL skaičiavimu, toks sprendimas per metus leistų sutaupyti apie 8 mln. eurų. Dar 3–4 mln. eurų tikėtasi gauti padidėjus suteikiamų sveikatos priežiūros paslaugų apimtims. Iš viso planuota sukaupti apie 11 mln. eurų ir 2027 metų pabaigoje pasiekti nulinį finansinį rezultatą.
Tačiau antrajam administracijos pasiūlymui profesinė sąjunga taip pat nepritarė. Klaipėdos universiteto ligoninės darbuotojų profesinės sąjungos vadovas Dainius Burdulis teigia, kad atlyginimų augimo įšaldymas negali būti vienintelė priemonė finansinėms problemoms spręsti.
Profesinė sąjunga administracijai raštu paprašė pateikti daugiau informacijos ir išnagrinėti kitus būdus ligoninės padėčiai stabilizuoti. Trys KUL veikiančios profesinės sąjungos vienija apie 2 500 darbuotojų iš 3 457 įstaigoje dirbančių žmonių.
D. Burdulio teigimu, ligoninės finansiniai sunkumai neturėtų būti sprendžiami vien darbuotojų atlyginimų sąskaita. Jis nurodo, kad jeigu susitarti nepavyktų, administracija galėtų darbuotojams siūlyti keisti darbo sutartis, tačiau kiekvienas darbuotojas turėtų teisę su tuo sutikti arba nesutikti.
Profesinės sąjungos vadovas pabrėžia, kad darbuotojui nesutikus keisti apmokėjimo ar atlyginimo sąlygų, administracija negali dėl to vienašališkai imtis veiksmų ar atleisti darbuotojo. Profesinė sąjunga taip pat ketina stebėti, ar darbuotojams nedaromas psichologinis spaudimas.
D. Burdulio teigimu, darbuotojai jaučia nuolatinę įtampą, nerimauja dėl ateities ir susiduria su dideliu neapibrėžtumu. Ligoninės finansiniai rodikliai ir darbuotojų savijauta rodo, kad situacija išlieka itin sudėtinga. Daugiau aiškumo dėl tolesnių veiksmų tikimasi sulaukti jau kitą savaitę.