Medicinos gydytojas ir farmacijos ekspertas Laimis Akramas pasakoja, kad sibirinis ženšenis, dar vadinamas dygliuotuoju eleuterokoku, paplitęs Tolimuosiuose Rytuose, Sachalino saloje ir šiaurinėje Azijos dalyje.
Nepaisant panašaus pavadinimo, sibirinis ženšenis nėra tikrasis ženšenis. Vis dėlto abu augalai tradiciškai vertinami dėl galimo teigiamo poveikio savijautai, ypač tuomet, kai žmogus jaučia nuovargį ar patiria įtampą.
2025 metais paskelbta 13 klinikinių tyrimų metaanalizė parodė, kad ženšenio preparatai gali pagerinti endotelio – vidinio kraujagyslių sluoksnio – funkciją ir sumažinti arterijų standumą. Tai gali reikšti, kad kraujagyslės geriau išsiplečia ir prisitaiko prie kraujo tėkmės. Su amžiumi ši jų savybė paprastai silpnėja.
Ženšenis dažnai priskiriamas adaptogenams. Taip vadinami augalai, kuriuose esančios medžiagos gali padėti organizmui prisitaikyti prie nepalankių sąlygų.
Adaptogenais ypač domisi žmonės, kurie jaučiasi išsekę, patiria didelį darbo krūvį, ruošiasi egzaminams arba siekia lengviau atlaikyti fizinę ir emocinę įtampą. Pastaraisiais metais išpopuliarėjo įvairūs augalai ir grybai, vadinami adaptogenais, tačiau ženšenis išlieka vienas geriausiai žinomų šios grupės atstovų.
Šeimos gydytoja ir endobiogenikė Evelina Nevardauskaitė-Rudzikienė televizijos laidoje „Sveikatos kodas“ aiškino, kad adaptogenų sudėtyje yra įvairių medžiagų, kurios, priklausomai nuo organizmo poreikių, gali jį suaktyvinti arba slopinti. Anot jos, sibirinis ženšenis labiau pasižymi aktyvinamuoju poveikiu – ypač tada, kai trūksta energijos ar reikia fizinės ištvermės. Kai kurie tyrimai taip pat rodo galimą poveikį raumenų ištvermei.
Dėl to ženšenio preparatai domina ne tik sportuojančius žmones, bet ir tuos, kuriems tenka didelis protinis krūvis. Po įtemptos darbo dienos sunkiai susikaupiant ar rytais jaučiant jėgų stoką, šis augalas gali pasirodyti kaip viena iš galimų priemonių savijautai pagerinti.
L. Akramas atkreipia dėmesį ir į galimą ženšenio poveikį organizmo reakcijai į psichologinę įtampą. Jo teigimu, preparatas gali padidinti organizmo gebėjimą priešintis stresui, pavyzdžiui, egzaminų laikotarpiu.
Sibirinis ženšenis tradiciškai vartojamas nuovargiui ir silpnumui mažinti. Europos vaistų agentūra pripažįsta ilgalaikiu vartojimu pagrįstą eleuterokoko šaknies preparatų naudojimą šiems simptomams lengvinti.
Tačiau vienodi rezultatai visiems vartojantiems nėra garantuojami. Nors kai kuriuose tyrimuose nustatyta teigiamų pokyčių, patikimų klinikinių duomenų kol kas nepakanka, kad būtų galima tvirtai teigti, jog sibirinis ženšenis reikšmingai didina fizinį pajėgumą ar apsaugo nuo streso.
Mokslininkai taip pat vertina galimą augalo poveikį imuninei sistemai. Eleuterokoko šaknyje yra įvairių biologiškai aktyvių junginių, įskaitant eleuterozidus. Laboratoriniai tyrimai leidžia manyti, kad kai kurios šios medžiagos gali veikti ląstelių procesus, tačiau jų praktinei naudai žmogaus sveikatai patvirtinti reikalingi papildomi tyrimai.
Rytų medicinoje ženšenis nuo seno siejamas su energija ir ilgaamžiškumu. Kinijoje tikrojo ženšenio šaknis tradiciškai laikoma gyvybingumo simboliu ir kartais vadinama gyvybės eliksyru. Vis dėlto nėra įrodymų, kad ženšenio vartojimas prailgina žmogaus gyvenimą.
Taip pat svarbu žinoti, kad augaliniai preparatai tinka ne kiekvienam. Sibirinis ženšenis kai kuriems žmonėms gali sukelti nemigą, dirglumą, galvos skausmą ar padažnėjusį širdies plakimą. Be to, jis gali sąveikauti su kai kuriais vaistais.
Prieš pradedant vartoti ženšenio preparatus, ypač sergant lėtinėmis ligomis ar nuolat vartojant vaistus, rekomenduojama pasitarti su gydytoju arba vaistininku. Jei nuovargis nepraeina, svarbu nustatyti jo priežastį, o ne pasikliauti vien augaliniais preparatais.