Įtampa Jungtinėse Tautose smarkiai išaugo netrukus po to, kai JAV ambasadorius prie JT Mike’as Waltzas kreipėsi į posėdžio dalyvius. Jis paragino valstybes nepalaikyti šią savaitę svarstomos kasmetinės rezoliucijos, smerkiančios jau kelis dešimtmečius Jungtinių Valstijų Kubai taikomą ekonominį embargą.
JT pareigūnams bandant suvaldyti kilusį konfliktą, Kubos atstovas B. Rodriguezas praėjo tarp eilių link Generalinės Asamblėjos pirmininko ir M. Waltzui sušuko, kad šis yra melagis.
M. Waltzas į tai atsakė klausimu, ar Kubos atstovas supranta, su kuo turi reikalą, ir pareiškė: „Čia Amerika. Atsitrauk“.
Viešas apsikeitimas įžeidimais JT buvo neįprastas įprastam diplomatinio etiketo kontekstui, tačiau jis atskleidė, kaip smarkiai paaštrėjo Kubos ir JAV santykiai. Prezidento Donaldo Trumpo administracija siekia, kad Kuba pakeistų savo politinę sistemą, todėl toliau griežtina jau ir taip didelę ekonominę naštą salai keliančias priemones.
Ilgą laiką su rimtais ekonominiais ir finansiniais sunkumais susidurianti Karibų valstybė dabar atsidūrė dar pavojingesnėje padėtyje. Respublikonas D. Trumpas sausio pabaigoje paskelbė, kad muitai bus taikomi bet kuriai šaliai, parduodančiai arba tiekiančiai Kubai naftą.
Po šio perspėjimo degalų tiekimas į salą faktiškai sustojo. Dėl to prasidėjo didelio masto elektros tiekimo sutrikimai, apsunkinę kasdienius gyventojų poreikius: maisto gaminimą, vandens tiekimą, interneto naudojimą ir telefono ryšį.
Kubos pareigūnai ne kartą teigė, kad Vašingtonas prieštarauja pats sau. Nors JAV reikalauja atverti Kubą privačioms investicijoms, ji kartu griežtina sankcijas, kurios trukdo ekonomikos atvėrimui – tikslui, kurį Jungtinės Valstijos esą skelbia siekiančios jau kelis dešimtmečius.
Antradienio konfliktas kilo praėjus savaitei po panašaus M. Waltzo ir Kubos kolegos Ernesto Soberono Guzmano apsižodžiavimo. Jis įvyko JAV surengtos diskusijos, kurioje dalyvavo Kubos disidentai ir buvę kaliniai, kuluaruose. Renginiu buvo siekiama atkreipti dėmesį į kaltinimus dėl represinių Kubos vyriausybės veiksmų.
M. Waltzas ir kiti JAV pareigūnai naudojasi tokiais renginiais bei susitikimais JT, bandydami įtikinti organizacijos nares trečiadienį nebalsuoti už kasmetinę rezoliuciją, smerkiančią JAV Kubai taikomą „maksimalaus spaudimo politiką“.
Pastaruosius 34 metus ši rezoliucija sulaukdavo triuškinančios daugumos palaikymo. Pernai už ją balsavo 165 šalys, prieš pasisakė septynios, o 12 valstybių susilaikė. Tąkart pirmą kartą prieš dokumentą balsavo Argentina, Ukraina ir Vengrija.
Nors tokios JT rezoliucijos teisiškai neįpareigoja, jos laikomos gana patikimu pasaulio bendruomenės pozicijos atspindžiu.