Lietuva kartu su Latvija ir Estija Europos Sąjungos institucijoms pateikė naują paraišką dėl „Rail Baltica“ projekto finansavimo. Joje Lietuvai prašoma skirti 37,3 mln. eurų ES lėšų.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas teigia, kad projekto finansavimo siekiama keliais būdais: kasmet teikiamos paraiškos pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF) kvietimus, Europos Komisijai pristatoma projekto pažanga, o kartu su kitomis Baltijos šalimis dalyvaujama derybose dėl būsimos ES daugiametės finansinės programos. Pasak ministro, svarbiausia išlaikyti ilgalaikį strateginiam projektui reikalingą finansavimą.
Iš prašomos sumos 8,96 mln. eurų būtų skirta traukinių valdymo, kontrolės ir signalizacijos sistemų (angl. Control-Command and Signalling, CCS) projektavimui, taip pat šioms sistemoms reikalingai programinei ir aparatinei įrangai kurti.
Likę 28,37 mln. eurų būtų panaudoti aukštos įtampos elektros tinklo prijungimo infrastruktūrai, reikalingai Panevėžio, Išorų ir Liudvinavo traukos pastotėms. Finansavimas taip pat apimtų techninės dokumentacijos rengimą, geležinkelio iešmų ir temperatūrinių jungčių prototipų gamybą bei bandymus, infrastruktūros priežiūros metodikos parengimą ir žemės išpirkimą Panevėžio geležinkelio mazge.
LTG vadovas prabilo apie „Rail Baltica“ broką ir milijonines išlaidas: padėtis nėra paprasta
Metro Vilniuje gali tapti realybe? Prezidentūra siūlo pažvelgti kitu kampu
„LTG Infra“ skelbia naują konkursą „Rail Baltica“ tilto per Nerį rangovui atrinkti
„Rail Baltica“ Lietuvoje vadovas Mindaugas Ivanavičius pabrėžia, kad numatytos techninės sistemos yra būtinos būsimam greitajam geležinkeliui. Jos turėtų užtikrinti saugų eismo valdymą, veiksmingą infrastruktūros priežiūrą ir sklandžią geležinkelio eksploataciją. Jo teigimu, tokie darbai planuojami iš anksto, kad pasibaigus vienam projekto etapui būtų galima iš karto pradėti kitą ir išlaikyti nuoseklų įgyvendinimo tempą.
Iki šiol „Rail Baltica“ projektui pagal 12 CEF dotacijų susitarimų skirta apie 4,5 mlrd. eurų ES investicijų. Naująsias paraiškas dar vertins Europos Komisija ir Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomoji įstaiga (CINEA). Vertinimo rezultatus planuojama paskelbti 2027 m. pavasarį.
Bendra Lietuvos, Latvijos ir Estijos pateiktos paraiškos vertė sudaro 357,5 mln. eurų.