Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) direktorius A. Šimaitis teigia, kad viena svarbiausių įstaigos finansinių sunkumų priežasčių yra dar prieš KUL veiklos pradžią nustatyti aukšti darbuotojų atlyginimų koeficientai. Dėl jų didinant medikų algas ligoninei tenka prisiimti didesnę išlaidų dalį nei kitoms gydymo įstaigoms.
Pasak A. Šimaičio, 2022 metų spalį ir lapkritį, dar prieš pradedant veikti naujajai ligoninei, buvo pakeista tuometinės KUL darbo apmokėjimo tvarka. Dėl to darbuotojų atlyginimai padidėjo mažiausiai 30 proc. Šiuo metu mažiausias KUL gydytojų atlyginimo koeficientas siekia 4,6, o slaugytojų – 2,9. Tuo metu valstybės finansavimas atlyginimams didinti skaičiuojamas pagal mažesnius nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje nustatytus koeficientus.
Dar viena finansinių problemų priežastimi ligoninės vadovas įvardija nepakankamą ligoninių sujungimo reformos finansavimą. Jo vertinimu, reformos įgyvendinimas kainavo mažiausiai 40 mln. eurų.
Siekdama pagerinti finansinę padėtį, KUL vadovybė pasiūlė vieneriems metams įšaldyti dabartinę darbo apmokėjimo tvarką ir nebedidinti atlyginimų, kol 2028 metams bus sudaryta nauja kolektyvinė šakos sutartis. A. Šimaitis nurodo, kad derybos su darbuotojais ir profesine sąjunga tebevyksta.
A. Šimaičio teigimu, darbuotojų lūkestis gauti sutartyse numatytus atlyginimus yra suprantamas ir teisėtas, tačiau valstybė pati sudarė sąlygas nustatyti aukštus koeficientus. Todėl, jo vertinimu, nėra paprasto atsakymo, kodėl darbuotojai turėtų jų atsisakyti.
KUL direktorius pabrėžia, kad ligoninės vadovybė atsako už dabartinius valdymo sprendimus, tačiau viena negali panaikinti ankstesnių sprendimų sukeltų finansinių padarinių. 2023 metais ligoninės finansinis deficitas sudarė 12,3 mln. eurų, o vėliau buvo sumažintas iki 5,7 mln. eurų. Šiuo metu darbo užmokesčiui tenka apie 80 proc. visų įstaigos išlaidų.
A. Šimaitis ragina valstybę prisidėti ieškant sprendimo, kuris leistų atkurti ligoninės finansinį stabilumą ir kartu užtikrintų darbuotojų teisėtų lūkesčių paisymą. Jis kelia klausimą, ar valstybė neturėtų prisiimti atsakomybės už jos pačios inicijuotos reformos padarinius.
Kaip skelbė ELTA, KUL darbuotojų profesinės sąjungos nepritarė ligoninės vadovybės siūlymui keisti atlyginimų skaičiavimo sistemą. Pagal šį modelį darbo sutartyse nustatyti pagrindinio atlyginimo pastoviosios dalies koeficientai būtų mažinami, o skirtumas kompensuojamas fiksuota kintamąja dalimi.
Profesinės sąjungos teigia, kad 2027 metais bendras pagrindinis darbo užmokestis išliktų toks pats, tačiau vėliau atlyginimų augimas galėtų sulėtėti, nes būtų skaičiuojamas nuo mažesnės pastoviosios dalies.
KUL darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Dainius Burdulis anksčiau Eltai sakė, kad nepritarimas siūlomam modeliui nereiškia problemų neigimo ar atsisakymo prisidėti prie jų sprendimo. Vis dėlto profesinės sąjungos reikalauja aiškių ilgalaikių atlyginimų didėjimo garantijų ir išsamių duomenų, kurie pagrįstų siūlomų pakeitimų būtinybę.
Ligoninės vadovybė perspėjo, kad nepakeitus dabartinės tvarkos iki 2027 metų pabaigos finansinis deficitas dar padidėtų 11–15 mln. eurų. Taip pat įspėta, kad dėl sudėtingos finansinės situacijos nuo 2027 metų vasario gali vėluoti atlyginimų mokėjimas.
Praėjusią savaitę vykusiame neeiliniame KUL dalininkų susirinkime Sveikatos apsaugos ministerija ir Klaipėdos universitetas ligoninės vadovybei skyrė dvi savaites pateikti išsamią informaciją apie įsiskolinimus, finansų planavimą ir išlaidas bei parengti finansinės padėties stabilizavimo planą.
2026 metų pirmąjį pusmetį KUL patyrė 4,9 mln. eurų veiklos nuostolį. Įstaiga nuostolingai dirba jau ketverius metus iš eilės. Tiekėjų skolos ir trumpalaikiai įsipareigojimai apsunkina galimybes užtikrinti paslaugų teikimą.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, ligoninės pajamos ir teikiamų paslaugų apimtys didėja, tačiau sąnaudos auga dar sparčiau. 2025 metais KUL dirbo 3 020 darbuotojų, o metinės įstaigos pajamos siekė beveik 162 mln. eurų. KUL uostamiestyje veikia nuo 2023 metų.