Su amžiumi didėja tikimybė susirgti įvairiomis onkologinėmis ligomis, todėl profilaktiniais tyrimais verta domėtis net tada, kai žmogus jaučiasi visiškai sveikas.
Lietuvoje pagal krūties vėžio prevencijos programą reguliarią mamografinę patikrą rekomenduojama pradėti nuo 45 metų. Jungtinių Valstijų Prevencinių paslaugų darbo grupė ir Amerikos vėžio draugija taip pat siūlo vidutinės rizikos žmonėms nuo 45-erių reguliariai tikrintis dėl storosios ir tiesiosios žarnos vėžio.
Lietuvoje valstybės finansuojama šios ligos ankstyvosios diagnostikos programa taikoma 50–74 metų žmonėms. Vis dėlto slapto kraujavimo testą galima įsigyti ir savarankiškai – vaistinėse jis kainuoja vos kelis eurus.
Smegenų vėžys: profesorė išvardijo, kokie požymiai išduoda galvos auglį
1981–1996 m. gimusios moterys atsidūrė dėmesio centre: įspėja dėl netikėto pavojaus susirgti vėžiu (1)
„Degalai“ vėžio ląstelėms: onkologas A. Dulskas įspėjo, kas skatina navikų augimą (7)
JAV ligoninės „Mount Sinai Medical Center“ Hematologijos ir onkologijos skyriaus vadovas, gydytojas Mike’as Cusniras teigia, kad storosios ir tiesiosios žarnos vėžys šiuo metu yra pagrindinė jaunesnių nei 50 metų amerikiečių mirties nuo onkologinių ligų priežastis.
Vienas efektyviausių būdų šiai ligai nustatyti ir užkirsti jai kelią yra kolonoskopija. Atliekant tyrimą galima aptikti ne tik vėžį ankstyvoje stadijoje, kai jį gydyti paprasčiau, bet ir ikivėžinius darinius – polipus. Juos pašalinus dar iki supiktybėjimo, ligos galima išvengti.
Moksliniai tyrimai rodo, kad kolonoskopija siejama su 40–69 proc. mažesne storosios ir tiesiosios žarnos vėžio rizika.
Ankstyva patikra ypač svarbi tiems, kurių šeimoje buvo storosios ar tiesiosios žarnos vėžio arba žarnyno polipų atvejų. Anksčiau pradėti tikrintis gali būti rekomenduojama ir sergant tam tikromis lėtinėmis ligomis, įskaitant uždegimines žarnyno ligas.
Jeigu žmogus dar nesulaukė 45 metų, tačiau priklauso didesnės rizikos grupei, dėl tyrimų pradžios reikėtų pasitarti su gydytoju.
„Jupiter Medical Center“ virškinamojo trakto chirurginės onkologijos programos medicinos vadovas Shanelis Bhagwandinas nurodo, kad patikra nuo 45 metų leidžia laiku pašalinti ikivėžinius polipus arba nustatyti ligą ankstyvesnėje stadijoje, kai gydymas dažniausiai būna veiksmingesnis.
Tokiai pozicijai pritaria ir Čikagos „City of Hope Cancer Center“ chirurgijos vadovas bei chirurginių paslaugų medicinos direktorius Davidas Bryanas Stewartas vyresnysis. Pasak jo, jaunesnių suaugusiųjų storosios ir tiesiosios žarnos vėžio atvejų daugėja, todėl rekomenduojamas tikrinimosi amžius buvo sumažintas nuo 50 iki 45 metų. Tyrimai rodo, kad pradėjus tikrintis nuo 45-erių galima išvengti daugiau ligos atvejų ir išgelbėti daugiau gyvybių, o nauda viršija galimą riziką.
Kodėl tikrintis reikia net nejaučiant simptomų?
Gydytojai pabrėžia, kad viena pavojingiausių storosios žarnos vėžio savybių – ankstyvuoju laikotarpiu jis dažnai nesukelia jokių aiškių simptomų. Žmogus gali ilgai jaustis sveikas, nors žarnyne jau vystosi pavojingi pakitimai.
M. Cusniro teigimu, simptomams atsiradus liga neretai būna pažengusi. Maždaug 75 proc. storosios žarnos vėžio atvejų jaunesniems nei 50 metų žmonėms diagnozuojami pažengusios stadijos, o viena pagrindinių to priežasčių – ankstyvuoju laikotarpiu nebūna aiškių požymių.
Taigi atidėliojant tyrimus ligai suteikiama daugiau laiko progresuoti. Vis dėlto į gydytoją reikėtų kreiptis nepriklausomai nuo amžiaus, jei pasirodo kraujo išmatose, ilgai pakinta tuštinimasis, be aiškios priežasties krinta svoris arba nuolat skauda pilvą. Tokiais atvejais kolonoskopija gali būti skiriama ir nesulaukus įprasto profilaktinės patikros amžiaus.
Ko tikėtis atliekant kolonoskopiją?
Žmonės kartais atidėlioja tyrimą dėl baimės, tačiau medikai teigia, kad kolonoskopija dažnai būna paprastesnė ir mažiau nemaloni, nei įsivaizduojama.
Procedūros metu plonu lanksčiu vamzdeliu, kurio gale yra kamera ir šviesos šaltinis, apžiūrima tiesiosios bei visa storoji žarna iki jungties su plonąja žarna. Daugumai pacientų taikoma sedacija, todėl tyrimo metu jie jaučiasi patogiai ir nejaučia skausmo.
Pasiruošimas tyrimui paprastai prasideda likus kelioms dienoms, kai reikia atsisakyti kai kurių maisto produktų. Dieną prieš kolonoskopiją dažniausiai galima vartoti tik skaidrius skysčius, taip pat būtina išgerti gydytojo paskirtų žarnyną valančių preparatų. Jiems pradėjus veikti, tenka dažnai tuštintis skystomis išmatomis.
Nors tai nėra malonu, šis etapas trunka vieną dieną ir gali padėti išvengti vėžio. Po kolonoskopijos paprastai neprireikia ilgo sveikimo – gydytojai rekomenduoja likusią dienos dalį pailsėti.