Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) vadovas Andrius Šimaitis teigia, kad įstaigai būtina keisti atlyginimų tvarką ir sulaukti valstybės pagalbos. Šiuo metu darbo užmokesčiui skiriama 80,4 proc. visų ligoninės pajamų, o iš kasdienei veiklai skirtų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų atlyginimams atitenka net 87 proc. Kitoms reikmėms, tarp jų vaistams, medicinos priemonėms ir remontui, lieka tik 13 proc.
A. Šimaitis nurodė, kad per pastaruosius trejus metus KUL darbuotojų atlyginimai augo bent du kartus sparčiau nei kitose Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose. Šių metų pirmąjį pusmetį vidutinis darbo užmokestis vienam etatui siekė 3 418 eurų prieš mokesčius. Gydytojai vidutiniškai uždirbo 7 118 eurų, slaugytojai – 3 466 eurus.
Pasak vadovo, ligoninės finansus papildomai apsunkina atlyginimų koeficientai, kurie yra didesni už šakos kolektyvinėje sutartyje nustatytus bazinius dydžius. Susidariusį skirtumą KUL turi dengti savo lėšomis. Be to, sveikatos apsaugos reformos įgyvendinimas ligoninei kainavo apie 40 mln. eurų.
Vadovybė pranešė, kad solidarizuodamasi su darbuotojais atsisakė 10 proc. kintamosios darbo užmokesčio dalies.
Kaip skelbė ELTA, KUL profesinės sąjungos nepritarė siūlymui keisti atlyginimų skaičiavimo sistemą. Pagal vadovybės modelį darbo sutartyse nustatyti pagrindinio atlyginimo pastoviosios dalies koeficientai būtų mažinami, o skirtumas kompensuojamas fiksuota kintamąja dalimi.
Profesinės sąjungos vertina, kad 2027 metais bendras pagrindinis darbo užmokestis išliktų toks pats, tačiau vėlesnis jo augimas galėtų sulėtėti, nes būtų skaičiuojamas nuo mažesnės pastoviosios dalies.
KUL darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Dainius Burdulis anksčiau Eltai teigė, kad nepritarimas siūlomam modeliui nereiškia finansinių sunkumų neigimo ar nenoro prisidėti prie jų sprendimo. Vis dėlto profesinės sąjungos reikalauja aiškių ilgalaikių atlyginimų augimo garantijų ir išsamių duomenų, kurie pagrįstų siūlomų pakeitimų būtinybę.
Ligoninės vadovybė įspėjo, kad nepakeitus dabartinės tvarkos iki 2027 metų pabaigos finansinis deficitas dar padidėtų 11–15 mln. eurų. Taip pat perspėta, kad dėl sudėtingos finansinės situacijos nuo 2027 metų vasario gali vėluoti atlyginimų mokėjimas.
A. Šimaitis prognozuoja, kad kitąmet KUL galėtų gauti apie 11 mln. eurų papildomų pajamų, jei didėtų paslaugų įkainiai ir jų apimtys. Išlaikius dabartinį atlyginimų lygį, ligoninė tikisi 2027 metus užbaigti be finansinio deficito. Tačiau susikaupusioms skoloms padengti, vadovo teigimu, būtina ir valstybės pagalba.
Spalio pabaigoje vykusiame neeiliniame KUL dalininkų susirinkime Sveikatos apsaugos ministerija ir Klaipėdos universitetas ligoninės vadovybei skyrė dvi savaites pateikti išsamią informaciją apie įsiskolinimus, finansų planavimą bei išlaidas ir parengti finansinės padėties stabilizavimo planą.
2026 metų pirmąjį pusmetį KUL patyrė 4,9 mln. eurų veiklos nuostolį. Įstaiga nuostolingai dirba jau ketverius metus iš eilės, o skolos tiekėjams ir trumpalaikiai įsipareigojimai apsunkina paslaugų teikimą.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, ligoninės pajamos ir teikiamų paslaugų apimtys didėja, tačiau sąnaudos auga dar sparčiau.
2025 metais KUL dirbo 3 020 darbuotojų, o metinės įstaigos pajamos siekė beveik 162 mln. eurų. Klaipėdos universiteto ligoninė uostamiestyje veikia nuo 2023 metų.