Pastaruoju metu būsto ieškančių gyventojų pasirinkimus riboja keli vienu metu veikiantys veiksniai, teigia „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis.
Anot jo, būsto kainos augo taip sparčiai, kad gyventojų pajamų didėjimas nebesugeba visiškai kompensuoti šio prieaugio. Situaciją dar labiau apsunkina palūkanų normos ir pasiūlos bei paklausos disbalansas. Dėl to daliai pirkėjų tenka iš naujo įvertinti savo finansines galimybes ir planuojamam būstui keliamus lūkesčius.
Kauno rajone įrengta modulinė priedanga: atskleidė, kiek kainavo
Neįtikėtina – vyras iš 100 tūkst. senų laikraščių pastatė namą: tai, kas slypi jo viduje, stebina dar labiau (2)
Šnipiškių gyventojai įsiutę: vieni stato šešiaaukščius, kitiems liepta saugoti kaimo ramybę (1)
Ekspertų teigimu, norint neviršyti numatyto biudžeto, nėra vieno universalaus sprendimo. Vieni pirkėjai dairosi senesnės statybos būsto, kiti renkasi toliau nuo miesto centro esančias vietas, o dalis sutinka atsisakyti dalies planuoto ploto.
„Capital“ nekilnojamojo turto brokeris Paulius Banevičius sako, kad praktikoje būtent būsto dydis dažnai būna pirmasis lūkestis, kurį pirkėjai koreguoja.
Jo teigimu, pirkėjai dažniausiai renkasi mažesnę kvadratūrą. Tą rodo ne tik jų sprendimai, bet ir pirminės rinkos pasiūla – vystytojai taip pat projektuoja mažesnius butus. Prieš kelerius metus vidutinis dviejų kambarių butas buvo apie 45 kvadratinių metrų ploto, vėliau šis rodiklis sumažėjo iki 43, o dabar siekia maždaug 40 kvadratinių metrų.
Taigi plotas dažnai tampa pirmuoju kriterijumi, kurį žmonės sutinka persvarstyti, kad galėtų įsigyti būstą pagal turimas finansines galimybes.
Pasak P. Banevičiaus, po būsto ploto dažnai vertinamas jo įrengimas. Pirkėjai gali rinktis remontuotiną būstą, dalinę apdailą arba paprastesnius apdailos sprendimus. Vis dėlto gyvenamosios vietos keisti žmonės paprastai linkę mažiau.
Ypač tai svarbu pirmąjį būstą perkantiems žmonėms. Jų pasirinkimą dažnai iš anksto apriboja turimas pradinis įnašas ir didžiausia suma, kurią jie gali skirti būstui. Dėl šios priežasties šioje pirkėjų grupėje ypač paklausūs vieno ir dviejų kambarių butai.
Ekspertai pabrėžia, kad mažesnis būstas nebūtinai reiškia prastesnę gyvenimo kokybę. Tokiu atveju dar svarbesni tampa išplanavimas ir galimybė praktiškai panaudoti kiekvieną kvadratinį metrą.
P. Banevičiaus teigimu, didesnis plotas ne visada užtikrina didesnį patogumą. Gerai suplanuotas 40 kvadratinių metrų butas gali būti patogesnis už gerokai didesnį būstą, kuriame daug vietos užima ilgi koridoriai, prieangiai ar kitos retai naudojamos erdvės. Todėl projektuojant ir įrengiant būstą vis daugiau dėmesio skiriama funkcionalumui.
R. Reginis pastebi, kad mažesnio ploto būstai nėra tik laikina reakcija į išaugusias kainas. Tai, jo vertinimu, jau tapo ilgalaike rinkos kryptimi, ypač brangiausiose būsto rinkose.
Plėtotojai, siekdami pasiūlyti įperkamesnį būstą ir išlikti konkurencingi, vis dažniau stato mažesnio ploto būstus. Todėl svarbu juos suprojektuoti taip, kad ir mažoje erdvėje tilptų visos kasdieniam gyvenimui reikalingos funkcinės zonos.
Mažesnė kvadratūra keičia ir pirkėjų požiūrį į būsto dydį. P. Banevičius atkreipia dėmesį, kad net keli papildomi kvadratiniai metrai gali gerokai padidinti galutinę kainą. Todėl pirkėjams tenka spręsti, ar papildomas plotas vertas didesnių finansinių įsipareigojimų.
Funkcionalus išplanavimas ir maksimalus erdvės panaudojimas jau tapo įprasta nekilnojamojo turto rinkos dalimi. O tais atvejais, kai net 40 kvadratinių metrų atrodo per daug, „Lidl“ siūlo į būsto dydžio temą pažvelgti žaismingai – „Think smaller!“.
Nuo ketvirtadienio „Lidl“ parduotuvėse bus galima rasti medinį „Lupilu“ lėlių namelį. Nekilnojamojo turto skelbimų kalba jis turi solidų privalumų sąrašą: tris aukštus, terasą, privatų kiemą, lauko baseiną ir liftą. Tačiau šis „būstas“ skirtas vaikų žaidimams.
„Lidl Plus“ naudotojams „Lupilu“ medinis lėlių namelis kainuos 39,99 euro, o įprasta jo kaina bus 49,99 euro. Tai, žinoma, neišsprendžia realių būsto įperkamumo problemų, tačiau šventiniu laikotarpiu gali tapti lengviau įperkamu „nekilnojamuoju turtu“, skirtu ne gyvenimui, o pramogai.
Lietuvoje veikia 88 „Lidl“ parduotuvės 31 mieste: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje, Kėdainiuose, Telšiuose, Kretingoje, Mažeikiuose, Tauragėje, Jonavoje, Panevėžyje, Ukmergėje, Utenoje, Plungėje, Palangoje, Elektrėnuose, Visagine, Šilutėje, Radviliškyje, Vilkaviškyje, Druskininkuose, Rokiškyje, Kaišiadoryse, Nemenčinėje, Gargžduose, Raseiniuose, Molėtuose, Jurbarke ir Garliavoje.