Aras Vėberis prisiminė laikus, kai už pasirodymą muzikantams tekdavo tenkintis ne pinigais, o maistu ir gėrimais. Vieno pirmųjų koncertų honoraras, pasak jo, buvo trys picos ir dėžė alaus.
Šį šeštadienį „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Gyvenimas versle“ bus pasakojama apie muzikos pasaulio užkulisius ir muzikinio verslo raidą Lietuvoje. Muzikantas bei kompozitorius Aras Vėberis laidoje grįš į pirmuosius nepriklausomybės metus, kai atlikėjai patys ieškojo būdų pasiekti klausytojus.
Anot Aro, tuo metu Lietuvoje muzikinis verslas veikė tarsi laukinėje aplinkoje – nebuvo aiškios sistemos, kontrolės ar priežiūros. Pradedantiesiems atlikėjams patekti į televiziją praktiškai nebuvo galimybių, todėl pagrindiniais keliais į publiką likdavo radijas ir koncertai.
Muzikantai dažnai pasirodydavo nemokamai, nes svarbiausia buvo galimybė užlipti ant scenos, būti išgirstiems ir groti. Aras prisiminė, kad dėl tokio entuziazmo jie važiuodavo koncertuoti visur, kur tik atsirasdavo proga. Vieną tokį pasirodymą, kaip pats juokdamasis pasakojo, įvertino trimis picomis ir dėže alaus – ir toks atlygis jiems tiko.
Lygindamas anuometinį ir dabartinį muzikos pasaulį, Aras atkreipė dėmesį ir į pasikeitusį kūrybos procesą. Anksčiau kelią į sceną dažniausiai išsikovodavo tie, kurie daug dirbdavo, mokydavosi ir repetuodavo. Dabar technologijos suteikia galimybę kurti bei atlikti muziką net ir neturint įprastų muzikinių įgūdžių.
Jo teigimu, kiekvienas laikotarpis turi savitas sąlygas. Anksčiau nebuvo interneto ir kompiuterinių priemonių, kurias šiandien naudoja dabartinė karta, todėl muzikos kūrimo galimybės buvo kitokios.
Istorija apie midų prasidėjo nuo netikėto pokalbio
Laidoje bus pristatyta ir Romos Mačienės istorija. Vestuvių proga gauti aviliai iš pradžių turėjo tapti tik pradžia bitininkystėje, tačiau vėliau netikėtas atradimas užsienyje paskatino moterį imtis midaus gamybos.
Šiandien Romos puoselėjamas „Saulės midus“ gyvuoja jau du dešimtmečius. Per pandemiją priimtas sprendimas įteisinti veiklą suteikė galimybę ne tik prekiauti gėrimu, bet ir rengti degustacijas bei edukacijas.
Sprendimą išbandyti midaus gamybą Roma priėmė po 1991–1992 metais vykusios kelionės į Angliją. Grįždama ji su bendrakeleiviu užsuko pas vokietį bitininką, gaminusį midų. Autobuse Širvintų bitininkų draugijos pirmininkas jos paklausė, ką daro su vaško dangteliais, liekančiais atakiavus korius.
Roma paaiškino, kad leidžia nuvarvėti medui, o dangtelius išplauna ir gautą skystį atiduoda bitėms. Pašnekovas pasiūlė iš šio skysčio gaminti midų. Grįžusi namo moteris pati išbandė šį procesą, tačiau pagamintas gėrimas kelerius metus stovėjo virtuvėje. Tik kaimynams paraginti jis buvo įvertintas, o geras rezultatas paskatino tolesnius eksperimentus.
Brokerė pasirinko grįžti prie darbo su klientais
Trečioje laidos istorijoje bus pasakojama apie nekilnojamojo turto brokerę Vitą Mačiulienę. Dvylika metų įmonei vadovavusi, jos plėtra besirūpinusi ir kitus brokerius ugdžiusi moteris ilgainiui suprato, kad daugiausia pasitenkinimo jai teikia tiesioginis darbas su klientais.
Nors nuo brokerystės Vita nebuvo visiškai atsitraukusi, didžiąją laiko dalį anksčiau skyrė verslo ir kitų specialistų auginimui. Dabar ji nusprendė daugiau dėmesio skirti nekilnojamojo turto pardavimams ir bendravimui su žmonėmis.
Nekilnojamojo turto tinklas „Capital“, kuriame dirba Vita, per metus įgyvendina apie 7 tūkstančius sandorių. Klientams čia gali būti pasiūlyti ir objektai, dar nepaskelbti viešoje rinkoje.
Vis dėlto, Vitos vertinimu, viena opiausių Lietuvos nekilnojamojo turto brokerių veiklos problemų yra aiškaus teisinio reglamentavimo stoka. Kadangi brokerio profesiją apibrėžiančio įstatymo nėra, paslaugų teikimo principai ir kokybė rinkoje gali skirtis.
Jos įsitikinimu, brokeris neturėtų būti tik nekilnojamojo turto skelbimo administratorius. Šis specialistas turėtų lydėti klientą viso proceso metu, padėti spręsti teisines kliūtis, patikrinti dokumentus, išanalizuoti objektą ir kartu parengti pardavimo strategiją.
Laida „Gyvenimas versle“, kurią veda Vidas Bareikis, pasakoja apie verslo užkulisius, kasdienius iššūkius, sėkmes ir nesėkmes. Ją galima žiūrėti kiekvieną šeštadienį 17 val. per „Lietuvos ryto“ televiziją.